Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Pietų Lietuvos srities štabo parengtas „Rikiuotės statutas, I dalis“

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1950 m. birželis

  • Sukūrimo vieta
    Pietų Lietuva

  • Medžiaga, technika
    Popierius, mašinraštis, 20 p.

  • Matmenys
    22×17 cm

  • Inventoriaus numeris
    IRN 1012

Apie muziejinę vertybę

Lietuvos partizanai organizavosi ir veikė kaip karinė struktūra. Pirmaisiais veiklos metais įvairius partizanų veiklą reglamentuojančius dokumentus (įstatus, nuostatus, statutus, taisykles) rengė didesnių junginių vadai, remdamiesi veikusiais nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje. 1949 m. įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, buvo parengti visam pasipriešinimo judėjimui bendri dokumentai. Šis „Rikiuotės statutas“ greičiausiai ruoštas sąjūdžio vadovybės pavedimu. Pirmame puslapyje yra Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Pietų Lietuvos srities antspaudas.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Rinkinyje kaupiama medžiaga apie Lietuvoje vykusį antinacinį ir antisovietinį pasipriešinimą, pokario ginkluotą rezistenciją, disidentų judėjimą, sovietinių represinių struktūrų veiklą. Apie 4 tūkstančius muziejinių vertybių sudaro dokumentai, spaudiniai, fotografijos, įvairūs asmeniniai daiktai, aprangos dalys. Po 1990 metų rinkinį papildė buvusių Religijų istorijos ir Valstybės istorijos muziejų muziejinės vertybės, sovietmečiu rinktos turint tikslą sukompromituoti antisovietinį pasipriešinimą ir jo dalyvius. Tačiau tokiu būdu išliko paskutiniam Aukštaitijos partizanui Antanui Kraujeliui priklausę daiktai: ginklai, uniforminis švarkas, maskuojamasis kostiumas, fotoaparatas ir kiti reikmenys. Rinkinyje taip pat yra autentiškas partizanų rankovės raištis, keliolika antsiuvų, pogrindyje naudotų antspaudų, per 200 iš partizanų ar jų rėmėjų konfiskuotų nuotraukų, autentiška partizano Juozo Urbono nešiota kariška kepurė.