Liber chronicarum cum figuris et imaginibus ab initio mundi usque nunc temporis

  • Autorius
    Hartmann Schedel

  • Sukūrimo data
    1497 m.

  • Sukūrimo vieta
    Augsburg: Johann Schönsperger

  • Medžiaga, technika
    Popierius, spauda

  • Matmenys
    29,3×22 cm

  • Inventoriaus numeris
    R 25094

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Iš Kazio Varnelio kolekcijos

Apie muziejinę vertybę

Pirmosios spausdintinės knygos vadinamos inkunabulais – viena iš seniausių tokių muziejinių vertybių muziejaus rinkinyje yra Hartmanno Schedelio (1440–1514) „Kronikų knyga“. Pirmą kartą Schedelio kronika išspausdinta 1493 m. Niurnberge, 1497 m. Johannas Schönspergeris (1455–1521) Augsburge išleido sutrumpintą kronikos leidimą. Šis piratinis variantas (be leidimo panaudoti tekstai ir iliustracijos) buvo spausdintas ant prastesnės kokybės popieriaus nei originalus leidimas, tad išliko mažiau egzempliorių. Jis įdomus ir tuo, kad tai vienas pirmųjų spausdintų Lietuvos istorijos šaltinių. Schedelis pažodžiui pakartojo italų istoriko Silvio Piccolomini (1405–1464) Lietuvos apibūdinimą: „Lietuva yra plačiai besidriekiantis kraštas, rytuose susijungiantis su Lenkija, beveik visas pelkėtas ir miškingas.“ Šis egzempliorius – sutrumpintas „Kronikų knygos“ leidimas – iki šiol vienintelis žinomas Lietuvoje.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Šis rinkinys saugo Lietuvos raštijos paveldą – nuo viduramžių pergamentų iki tarpukario dokumentų. Jame yra daugiau nei 75 tūkstančiai rankraščių ir spaudinių. Ypač vertinga yra XVI–XVIII a. pergamentų kolekcija atskleidžianti bajorų ir didikų giminių istoriją bei miestų ir miestelių raidą. Tarp išskirtinių muziejinių vertybių yra Didžiųjų kunigaikščių pasirašyti dokumentai ir knygos iš bažnyčių, vienuolynų, dvarų ir privačių bibliotekų kolekcijų. Ypač gausu XIX–XX a. pradžios spaudinių. Tarp jų ir kontrafakcijų – leidinių, kuriuose sąmoningai nurodomi klaidingi leidimo duomenys, siekiant išvengti valdžios represijų spaudos draudimo laikotarpiu. Rinkinyje sukaupta gausybė Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio dokumentų, liudijančių šalies istoriją, kultūrinę ir politinę raidą. Rinkinys ženkliai pasipildė unikaliomis vertybėmis, priėmus bibliofilų Kazio Varnelio ir Vidmanto Staniulio asmenines kolekcijas.