Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto raštas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1547 m. lapkričio 7 d.

  • Sukūrimo vieta
    Vilnius

  • Medžiaga, technika
    Pergamentas, rašalas

  • Matmenys
    36×59,5 cm

  • Inventoriaus numeris
    R 4679

Apie muziejinę vertybę

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1520–1572) raštas, kuriuo našlės Sofijos prašymu patvirtinamas 1547 m. balandžio mėnesį surašyto Žemaitijos bajoro Jono Viečlavovičiaus Bartoševičiaus (Joannis Wieczlawowicz Bartoszewicz) testamento teisėtumas. Juo Viduklės bažnyčiai užrašoma Vizbučiškių žemė Kulšėnuose ir smuklė Sedoje. Turtas pinigais paliekamas žmonai ir artimiesiems.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Šis rinkinys saugo Lietuvos raštijos paveldą – nuo viduramžių pergamentų iki tarpukario dokumentų. Jame yra daugiau nei 75 tūkstančiai rankraščių ir spaudinių. Ypač vertinga yra XVI–XVIII a. pergamentų kolekcija atskleidžianti bajorų ir didikų giminių istoriją bei miestų ir miestelių raidą. Tarp išskirtinių muziejinių vertybių yra Didžiųjų kunigaikščių pasirašyti dokumentai ir knygos iš bažnyčių, vienuolynų, dvarų ir privačių bibliotekų kolekcijų. Ypač gausu XIX–XX a. pradžios spaudinių. Tarp jų ir kontrafakcijų – leidinių, kuriuose sąmoningai nurodomi klaidingi leidimo duomenys, siekiant išvengti valdžios represijų spaudos draudimo laikotarpiu. Rinkinyje sukaupta gausybė Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio dokumentų, liudijančių šalies istoriją, kultūrinę ir politinę raidą. Rinkinys ženkliai pasipildė unikaliomis vertybėmis, priėmus bibliofilų Kazio Varnelio ir Vidmanto Staniulio asmenines kolekcijas.