Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos įsakas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1639 m.

  • Sukūrimo vieta
    Karaliaučius, Prūsija

  • Medžiaga, technika
    Popierius, spauda

  • Matmenys
    39×32,5 cm

  • Inventoriaus numeris
    R 1119

Apie muziejinę vertybę

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos (1595–1648) 1639 m. spalio 22 d. išduotame rašte kreipiamasi į valdžios atstovus, bajorus ir gyventojus, pirmiausia į Mozūrijos ir Palenkės vaivadijų pareigūnus bei Prūsijos kunigaikštystės pasienio gyventojus. Pavaldiniams pranešama apie skundą, kurį pateikė sąjungininkas ir giminaitis – Brandenburgo markgrafas ir Prūsijos kunigaikštis Georgas Vilhelmas (1595–1640). Šis skundžiasi, kad iš Lenkijos ir Lietuvos teritorijos į Prūsijos girias slapta pereina šauliai, kurie neteisėtai medžioja elnius ir kitus žvėris bei užpuola hercogo girininkus ir sargybinius. Karalius nurodo sekti ir suimti pažeidėjus ne tik pasienyje, bet ir kaimuose, dvaruose bei miestuose. Sugautus juos reikia perduoti valdžios institucijoms, o kaltuosius bausti pagal galiojančius įstatymus. Rašte griežtai įspėjama, kad niekas negali ignoruoti šio įsako ar trukdyti jo vykdymui. Jei kas bandytų nepaklusti, gali sulaukti karaliaus rūstybės ir griežtų bausmių.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Šis rinkinys saugo Lietuvos raštijos paveldą – nuo viduramžių pergamentų iki tarpukario dokumentų. Jame yra daugiau nei 75 tūkstančiai rankraščių ir spaudinių. Ypač vertinga yra XVI–XVIII a. pergamentų kolekcija atskleidžianti bajorų ir didikų giminių istoriją bei miestų ir miestelių raidą. Tarp išskirtinių muziejinių vertybių yra Didžiųjų kunigaikščių pasirašyti dokumentai ir knygos iš bažnyčių, vienuolynų, dvarų ir privačių bibliotekų kolekcijų. Ypač gausu XIX–XX a. pradžios spaudinių. Tarp jų ir kontrafakcijų – leidinių, kuriuose sąmoningai nurodomi klaidingi leidimo duomenys, siekiant išvengti valdžios represijų spaudos draudimo laikotarpiu. Rinkinyje sukaupta gausybė Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio dokumentų, liudijančių šalies istoriją, kultūrinę ir politinę raidą. Rinkinys ženkliai pasipildė unikaliomis vertybėmis, priėmus bibliofilų Kazio Varnelio ir Vidmanto Staniulio asmenines kolekcijas.