Laikrodis

  • Autorius
    Jakobas Gierkė

  • Sukūrimo data
    1642 m.

  • Sukūrimo vieta
    Vilnius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

  • Medžiaga, technika
    Vario lydinys, stiklas, alavas, sidabravimas, liejimas, raižymas

  • Matmenys
    Aukštis 7,8 cm; skersmuo 13,3 cm

  • Inventoriaus numeris
    IM 3027

Apie muziejinę vertybę

Šešiakampio stalinio laikrodžio korpusas žalvarinis, viduje įmontuotas sraiginis mechanizmas su skambučiu. Jį galima apžiūrėti per šonuose įtaisytus stikliukus. Laikrodžio kampuose išraižytos angeliukų galvutės, ciferblate – peizažas: medžioklis su muškieta ant peties, vedinas šunimi, tolumoje matyti miestas ant upės kranto. Sidabruoto metalo apskritime sužymėti romėniški valandų skaitmenys. Laikrodis turi vieną – valandinę rodyklę, puoštą tulpių žiedais. Mechanizmą dengia augaliniais ir gyvūniniais motyvais raižyta plokštelė su įrėžtu įrašu: „J. G. Vilnensis 1642“. Laikrodį pagamino žymus XVII a. Vilniaus laikrodininkas auksakalys Jakobas Gierkė (Jakob Gierke, Gierche, Geirke, Gierck, Jerkiewicz). J. Gierkė sukūrė keliolika meniškų barokinės stilistikos stalinių ir astronominių laikrodžių. Laikrodžius meistras žymėdavo vardu ir pavarde arba inicialais, dažniausiai ir prierašu „Vilnensis“ (vilnietis). Jo dirbiniai žinomi ne tik Lietuvoje. Tiek mechaniniu, tiek meniniu požiūriu jie prilygsta garsiems Krokuvos, Lvivo, Dancigo ir kitų miestų meistrų darbams.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Buities daiktų rinkinys, turintis per 10 tūkstančių muziejinių vertybių, aprėpia XVI–XX a. 4 deš. namų apyvokos reikmenis ir taikomosios dailės kūrinius pagamintus Lietuvoje ir užsienyje. Dalis jų liudija svarbius istorinius įvykius, kai kurie priklausė žymiems politiniams, kultūriniams ir visuomenės veikėjams. Ypač gausios rašomojo stalo reikmenų, apšvietimo priemonių, medicininių instrumentų, pypkių, laikrodžių, porcelianinių ir stiklinių indų kolekcijos. Tarp pačių vertingiausių yra Radvilų stiklo dirbtuvėse Urečėje ir Nalibokuose pagamintos taurės su didikų herbais, XVII a. Vilniaus laikrodininko Jakobo Gierkės stalinis laikrodis, pažymėtas meistro signatūra, suvenyrinė auksinė plunksna 1933 metais padovanota Lietuvos Respublikos prezidentui Antanui Smetonai. Rinkinį puošia unikalūs Lietuvos auksakalių dirbiniai, tokie kaip sidabrinis bokalas, Ukmergės apskrities bajorų dovana maršalkai Aleksandrui Montvilai.