Kulių parapijos elgetos ženklas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1827 m.

  • Sukūrimo vieta
    Rusijos imperija

  • Medžiaga, technika
    Bronza, liejimas

  • Matmenys
    58×57 mm

  • Inventoriaus numeris
    M 9551

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Perduotas iš buvusio Religijų istorijos (Ateizmo) muziejaus rinkinių, 1964 m. buvo gautas iš Kulių vidurinės mokyklos.

Apie muziejinę vertybę

Ženklas širdies formos, su ąsele. Averse įrašas: „ubags kulu / parfios / N 30“. Reverse metai: „1827“.

Elgetos ženklas turėjo patvirtinti, jog elgeta yra „tikras“ elgeta. Tai buvo žmonės, kurie dėl senatvės, negalios ar kitokių aplinkybių negalėdavo dirbti ir būdavo priversti prašyti išmaldos. Dažnai elgetos glausdavosi špitolėse – prie bažnyčių ar vienuolynų įsikūrusiose prieglaudose. Ženklas turėjo atskirti elgetas nuo apsimetėlių – sveikų, tačiau tinginčių dirbti, apsimetančių ligotais, neįgaliais ir norinčių iš to pelnytis žmonių.

Kuliai – miestelis Plungės rajone. Pirmą kartą Kuliai paminėti 1253 metais. 1644 m. miestelyje pastatyta bažnyčia, 1776 m. įkurta parapija. XVIII amžiuje Kuliai priklausė jėzuitams. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių muziejinių vertybių: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat muziejinės vertybės, susijusios su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Muziejinės vertybės apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduotos muziejinės vertybės, archeologinė medžiaga. Saugomos kelios muziejinės vertybės iš Senienų muziejaus rinkinių.

Filofaleristikos rinkinyje saugomi XIX a. – XXI a. pradžios suvenyriniai, propagandiniai, jubiliejiniai ženkleliai, organizacijų, identifikavimo, skiriamieji ir kitokio pobūdžio ženklai. Vertingiausią rinkinio dalį sudaro lituanistinės XIX a. – XX a. pirmos pusės muziejinės vertybės. 1994 m. muziejus įsigijo kolekcininko Algimanto Astiko (1929–1990) surinktų tarpukario Lietuvos ženklų kolekciją.

Didžiąją rinkinio dalį sudaro sovietiniai XX a. antros pusės propagandiniai ir suvenyriniai ženkleliai. Dalis šių muziejinių vertybių perimta iš reorganizuoto Revoliucijos muziejaus. Paminėtinos ir kolekcininko Algimanto Urbono (įsigyta 1980, 1988 m.), Rimvydo Racėno (dovanota 2018 m.) kolekcijos.

Įdomi iš Algimanto Urbono įsigyta Atgimimo laikotarpio (XX a. 9–10 deš.) muziejinių vertybių kolekcija. Saugomos asmeninės dailininko Jono Varno, signataro Romualdo Ozolo, visuomenės veikėjos Gražinos Ručytės-Landsbergienės surinktos ženklelių kolekcijos.