Kontušo juosta

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1767–1780 m.

  • Sukūrimo vieta
    Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

  • Medžiaga, technika
    Šilkas, metalizuoti siūlai

  • Matmenys
    282×27,5 cm, kutai 8 cm

  • Inventoriaus numeris
    IT 277

Apie muziejinę vertybę

Kontušo juosta – svarbi didikų ir pasiturinčių miestiečių tradicinės aprangos detalė, skirta kontušui sujuosti. XVIII amžiuje ypač pagarsėjo juostos, pagamintos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės manufaktūrose Slucke ir Gardine.
Tai dvipusė, keturšonė, pusiau auksaviršė juosta. Išilginė jos dalis lygi, vienoje pusėje žalios alyvuogių spalvos, kitoje – blyškiai žydros spalvos, puošta retų skrituliukų iš metalizuotų siūlų ornamentu. Galvutėse, balkšvame fone, įkomponuoti du vienodi augaliniai motyvai: vienastiebis augalas su įvairiais žiedais ir lapais, išdėstytais ant stiebo ar veidrodiškai atsišakojančių šakelių. Augalą rėmina augalinė girlianda, puslankiu išgaubta apačioje, o viršuje tarytum dvi veidrodinės atšakos, besiskleidžiančios iš viršūnės žiedo. Ornamentas austas daugiausia iš metalizuotų siūlų. Kitoje juostos pusėje galvutės fonas rudas, o ornamentas šviesus. Apvadai puošti smulkių gėlių puokštelių ornamentu – vienoje pusėje balkšvame, kitoje rudame fone. Galuose prisiūti kutai.
Išlikusi visiškai nepažeista, juosta rodo puikiai išvystytas audimo technologijas, kurių meistriškumą patvirtina Slucko manufaktūros signatūra MEFECIT / SLUCIAE, išausta vieno galo kampe. Šis artefaktas atskleidžia aukštą amato lygį ir kartu liudija apie to meto audėjų kūrybinį meistriškumą ir regiono kultūrinę svarbą.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Apie 10 tūkstančių muziejinių vertybių turinčiame tekstilės rinkinyje saugoma įvairių Lietuvos ir Europos cechų, manufaktūrų, fabrikų gaminių kolekcija įskaitant audinius, siuvinius, drabužius, galanteriją ir bižuteriją. Daiktai atspindi audimo, siuvimo ir siuvinėjimo tradicijas, aprangos madas. Rinkinyje vyrauja liturginė tekstilė: įvairių konfesijų dvasininkų rūbai, apeigoms skirti siuviniai. Tarp vertingiausių objektų yra XVI a. pabaigos Trakų vaivadijos vėliava, karalius Vladislovo Vazos lovos baldakimo dalis, XVIII a. kariškos palapinės fragmentas, herbinė portjera, puošta Mykolo Kazimiero Paco herbu, įspūdingi aukso ir sidabro siūlais siuvinėti arnotai, stulos. Rinkinyje saugomas XVIII a. pagamintas žiuponas, kontušas ir reikšminga kontušo juostų bei jų skiaučių kolekcija. Dalis jų austos garsioje Slucko manufaktūroje. Gausu XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės aprangos detalių, Lietuvos etnines bei religines grupes pristatančių muziejinių vertybių.