Kontušo juosta – svarbi didikų ir pasiturinčių miestiečių tradicinės aprangos detalė, skirta kontušui sujuosti. XVIII amžiuje ypač pagarsėjo juostos, pagamintos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės manufaktūrose Slucke ir Gardine.
Tai dvipusė keturšonė kontušo juosta. Vienoje juostos pusėje vyrauja šviesios spalvos, spalvoti ornamentai, kitoje – tamsūs rudi atspalviai. Juostos galus užbaigiančiose galvutėse, balkšvame fone, įkomponuota po tris išilgintus spalvotus vienodo piešinio augalinius motyvus. Iš žemės grumsto išauga vienastiebė gėlė – stilizuota chrizantema, kurią sudaro statmenas stiebas ir nuo jo veidrodiškai atsišakojantys įvairūs žiedai ir lapai, o viršūnę vainikuoja stambus žiedas. Piešinio kontūras rudas, lapai žali, žiedai rausvi, melsvi ir gelsvi. Vidurinis motyvas nuo kraštinių skiriasi spalvų išdėstymu. Išilginė juostos dalis – kopėtėlė, sudaryta iš dvejopų dryželių, vieno raštuoto, kito lygaus, kaitomų a, b tvarka. Dryželis „a“ balkšvas, o ornamentas nesudėtingas rudo kontūro, žalios ir melsvos spalvų, sudarytas iš įstrižų lapų vingių ir žiedų. Dryželis „b“ lygus, be ornamento, viename šone melsvas, kitame – rusvas, panašiai ir kitoje juostos pusėje. Dryželiai atskirti siaura balkšvų ir rudų langučių juostele. Juostos apvadas balkšvas, ornamentuotas rudo kontūro ornamentu, šiek tiek laužyta, vingiuota šaka su rausvais tulpių, geltonais, melsvais, žaliais kitokių gėlių žiedais. Skersiniai apvadai atitinka dryželį „a“. Kita juostos pusė primena negatyvo efektą, fone vyrauja ruda spalva, o ornamentai šviesūs, be detalių. Juostos galuose prisiūti dekoratyviniai metalo siūlų kutai.