Kepurė
Autorius
NežinomasSukūrimo data
XIX a.Sukūrimo vieta
NežinomaMedžiaga, technika
Vilna, avikailis, siuvimas rankomisMatmenys
Aukštis 30 cm, plotis 29 cmInventoriaus numeris
EMO 1363Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
Iš Lietuvių mokslo draugijos rinkinioPapildoma informacija
Fotografas Arūnas Baltėnas
Apie muziejinę vertybę
Vyriška kepurė su ausinėmis; viršus juodos vilnonės medžiagos, siūtas iš keturių dalių. Pakraščiai apvedžioti pilku avikailiu. Kepurės apačia – balto avikailio.
Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos ir antropologijos skyriuje saugomi didžiausi respublikoje rinkiniai atspindi lietuvių liaudies kultūros etnines ypatybes, valstiečių verslus, amatus, buitį. Šiuo metu kolekciją sudaro apie 80 tūkstančių eksponatų: XVIII a. pabaigos – XX a. pirmos pusės valstiečių tradicinės kultūros objektai, medinės šventųjų skulptūros, memorialinių paminklų viršūnės, namų apyvokos daiktai, susisiekimo priemonės, baldai, darbo įrankiai, valstiečių drabužiai, namudiniai audiniai. Daiktinius rinkinius papildo ikonografinė medžiaga, piešiniai, brėžiniai, fotografijos, etnografiniai aprašai.
Seniausi eksponatai perimti iš Stepono Batoro universiteto Etnografijos muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos. Daug jų surinkta nuo 1949 metų organizuojamose etnografinėse ekspedicijose, nemažai įsigyta iš privačių asmenų. Nuo XX a. vidurio pradėta kaupti geriausi, stipriu ryšiu su tradicija pasižymintys, kūrybiškai tradicinę ornamentiką ir koloritą interpretuojantys tautodailininkų darbai: tautiniai drabužiai, juostos, vestuviniai sodai, pintinės, gintaro, geležies dirbiniai, medžio drožiniai ir dailės kūriniai.
Etnografijos kolekcija skaidoma į teminius rinkinius ir įvairiais būdais pristatoma visuomenei – apie ją skelbiama moksliniuose tyrinėjimuose, rengiamos parodos, publikuojami katalogai, nuo 1991 metų leidžiamas muziejaus metraštis „Etnografija“.
Valstiečių drabužiai iš namudinių audinių – audimo technikomis, spalvų deriniais, raštais, siuvimo, puošybos, dėvėjimo ypatumais atspindi etnografinių regionų tradicijas ir savitumus. Didžiausią rinkinio dalį sudaro moterų drabužiai: sijonai, prijuostės, marškiniai, skaros, sermėgos, galvos apdanga (skarelės, kepurėlės, nuometai). Megztų aprangos detalių grupei priklauso pirštinės, kojinės, riešinės, šalikai. Vyrų ir vaikų aprangos pavyzdžių rinkinyje mažiau. Didžiausią pintų, kaišytų, austų juostų rinkinį 1996 m. papildė išeivio dailininko Antano Tamošaičio padovanota tradicinių juostų kolekcija. Valstiečių kasdienio ir išeiginio apavo rinkinyje – vyžos, čempės, naginės, kojenos, klumpės, batai, pusbačiai. Papuošalų grupę sudaro koralo, gintaro, sidabro, stiklo karoliai. Rinkinį papildo audinių skiautės drabužiams siūti ir dekoratyviniai mezginių, nėrinių, pinikų pavyzdžiai jiems puošti. Į atskirą grupę komplektuojami autoriniai tautodailininkių (Klementinos Gudonytės, Monikos Kriukelienės, Elvyros Baublienės ir kt.) ir pagal dailininkų (Reginos ir Juozo Balčikonių, Dalios Mataitienės, Onos ir Vytauto Vincevičių ir kt.) projektus austi tautiniai kostiumai. Nemaži autorinių juostų ir juvelyrinių dirbinių rinkiniai. Muziejuje saugomi ir gamybinių įmonių „Marginiai“, „Dailė“, „Dovana“ gaminiai. Aprangos rinkiniai nuolat papildomi naujais eksponatais: Irenos Filomenos Juškienės atkartotų riešinių kolekcija, unikaliomis XIX a. kojinėmis su įrašu „Barbora Šaltmirienė“ (Raseinių r.), pirštinėmis, tarpukariu austais tautiniais kostiumais. Į Lietuvą iš JAV sugrįžo 80 eksponatų rinkinys: autentiškos ir tautodailininkų austos juostos, pirštinės, moteriški kostiumai ir kt.
Nuo 2007 m. seniausi ir vertingiausi eksponatai pradėti kopijuoti, kad ekspozicijose ir parodose būtų galima pakeisti originalus, atkurti prastos būklės, stipriai sunykusius eksponatus bei naujais pavyzdžiais papildyti etnografinės aprangos rinkinį. Šiuo metu rekonstrukcijų rinkinį sudaro daugiau nei 400 atkurtų eksponatų.


