Karaimų kenesos šventraščio apdangalas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    XVIII a. pradžia

  • Sukūrimo vieta
    Nežinoma

  • Medžiaga, technika
    Persiškas brokatas, šilkas; pamušalas: kartūnas

  • Matmenys
    47×60 cm

  • Inventoriaus numeris
    IM 12156

Apie muziejinę vertybę

Karaimų kenesos šventraščio apdangalas – tai unikalus artefaktas iš Serajos Šapšalo karaimikos rinkinio, kurio didžiąją dalį saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. Pasiūtas iš persiško šilko ir brokato, ornamentuotas ovaliomis gėlių puokštelėmis-palmetėmis ir augalinio ornamento apvadu. Pamušalas – iš persiško gėlių raštais marginto kartūno. Šis apdangalas atliko ne tik praktinę funkciją, bet turėjo ir simbolinę sakralinę reikšmę. Išskirtinė jo ornamentika atspindi karaimų kultūrą ir dvasingumą.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Apie 10 tūkstančių muziejinių vertybių turinčiame tekstilės rinkinyje saugoma įvairių Lietuvos ir Europos cechų, manufaktūrų, fabrikų gaminių kolekcija įskaitant audinius, siuvinius, drabužius, galanteriją ir bižuteriją. Daiktai atspindi audimo, siuvimo ir siuvinėjimo tradicijas, aprangos madas. Rinkinyje vyrauja liturginė tekstilė: įvairių konfesijų dvasininkų rūbai, apeigoms skirti siuviniai. Tarp vertingiausių objektų yra XVI a. pabaigos Trakų vaivadijos vėliava, karalius Vladislovo Vazos lovos baldakimo dalis, XVIII a. kariškos palapinės fragmentas, herbinė portjera, puošta Mykolo Kazimiero Paco herbu, įspūdingi aukso ir sidabro siūlais siuvinėti arnotai, stulos. Rinkinyje saugomas XVIII a. pagamintas žiuponas, kontušas ir reikšminga kontušo juostų bei jų skiaučių kolekcija. Dalis jų austos garsioje Slucko manufaktūroje. Gausu XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės aprangos detalių, Lietuvos etnines bei religines grupes pristatančių muziejinių vertybių.