Kapa iš Vilniaus Bernardinų bažnyčios

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    XVII–XVIII a.

  • Sukūrimo vieta
    Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

  • Medžiaga, technika
    Atlasinis šilkas, metalizuoti siūlai

  • Matmenys
    288×145 cm

  • Inventoriaus numeris
    IT 185

Apie muziejinę vertybę

Kapa – tai katalikų kunigo liturginis drabužis, dėvimas per procesijas, laidotuves ir teikiant sakramentus ne mišių metu. Tai ilgas, ant pečių gobiamas ir plačiomis klostėmis krintantis apsiaustas su aukšta apykakle ir dekoratyviniu gobtuvu, pasiūtas iš atlasinio šilko, siuvinėtas metalizuotais siūlais. Ši kapa iš Vilniaus Bernardinų bažnyčios – reikšmingas kultūrinis ir istorinis artefaktas, turintis ne tik religinę, bet ir meninę vertę. Bernardinų bažnyčia, pastatyta XV a. viduryje ir ne kartą atstatyta po gaisrų bei karų, kartu buvo ir svarbus kultūrinio bei meninio paveldo centras.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Apie 10 tūkstančių muziejinių vertybių turinčiame tekstilės rinkinyje saugoma įvairių Lietuvos ir Europos cechų, manufaktūrų, fabrikų gaminių kolekcija įskaitant audinius, siuvinius, drabužius, galanteriją ir bižuteriją. Daiktai atspindi audimo, siuvimo ir siuvinėjimo tradicijas, aprangos madas. Rinkinyje vyrauja liturginė tekstilė: įvairių konfesijų dvasininkų rūbai, apeigoms skirti siuviniai. Tarp vertingiausių objektų yra XVI a. pabaigos Trakų vaivadijos vėliava, karalius Vladislovo Vazos lovos baldakimo dalis, XVIII a. kariškos palapinės fragmentas, herbinė portjera, puošta Mykolo Kazimiero Paco herbu, įspūdingi aukso ir sidabro siūlais siuvinėti arnotai, stulos. Rinkinyje saugomas XVIII a. pagamintas žiuponas, kontušas ir reikšminga kontušo juostų bei jų skiaučių kolekcija. Dalis jų austos garsioje Slucko manufaktūroje. Gausu XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės aprangos detalių, Lietuvos etnines bei religines grupes pristatančių muziejinių vertybių.