Jungtinės Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Lukšto būrio partizanai

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1949–1952 m.

  • Sukūrimo vieta
    Vakarų Lietuva

  • Medžiaga, technika
    Fotografinis popierius

  • Matmenys
    6×9 cm

  • Inventoriaus numeris
    F 756

Apie muziejinę vertybę

Jungtinė Kęstučio apygarda (nuo 1948 m. vasaros – Kęstučio apygarda) įkurta 1946 m. rudenį, ji vienijo Tauragės, Raseinių, Jurbarko, iš dalies Kauno, Kėdainių, Šiaulių apskrityse veikusius partizanų būrius. Nuotraukoje užfiksuoto būrio vadas Simonas Budreckas-Algirdas (stovi antras iš dešinės), MGB agentės užmigdytas specialiąja priemone „Neptun-22“, buvo suimtas 1953 m. kovą, 1955 m. birželio 7 d. Maskvoje jam įvykdyta mirties bausmė.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Rinkinyje kaupiama medžiaga apie Lietuvoje vykusį antinacinį ir antisovietinį pasipriešinimą, pokario ginkluotą rezistenciją, disidentų judėjimą, sovietinių represinių struktūrų veiklą. Apie 4 tūkstančius muziejinių vertybių sudaro dokumentai, spaudiniai, fotografijos, įvairūs asmeniniai daiktai, aprangos dalys. Po 1990 metų rinkinį papildė buvusių Religijų istorijos ir Valstybės istorijos muziejų muziejinės vertybės, sovietmečiu rinktos turint tikslą sukompromituoti antisovietinį pasipriešinimą ir jo dalyvius. Tačiau tokiu būdu išliko paskutiniam Aukštaitijos partizanui Antanui Kraujeliui priklausę daiktai: ginklai, uniforminis švarkas, maskuojamasis kostiumas, fotoaparatas ir kiti reikmenys. Rinkinyje taip pat yra autentiškas partizanų rankovės raištis, keliolika antsiuvų, pogrindyje naudotų antspaudų, per 200 iš partizanų ar jų rėmėjų konfiskuotų nuotraukų, autentiška partizano Juozo Urbono nešiota kariška kepurė.