Galąstuvas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    I tūkstm.

  • Sukūrimo vieta
    Nežinoma

  • Medžiaga, technika
    Akmuo

  • Matmenys
    40,7 x 36,8 x 19,7 cm

  • Inventoriaus numeris
    AR 934:24

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Archeologinių tyrimų vadovas E. Striškienė 1998 m.

  • Papildoma informacija
    Krūminių piliakalnio gyvenvietė (Varėnos r.)

Apie muziejinę vertybę

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos rinkinys yra vienas seniausių ir gausiausių muziejuje ir pats didžiausias Lietuvoje. Jame sukaupta per 600 tūkstančių archeologinių radinių, datuojamų nuo XI tūkstantmečio pr. Kr. iki XIX amžiaus. Rinkinį sudaro atskiros muziejinių vertybių grupės, kurios skiriamos pagal laikotarpius ir temas.

Seniausios archeologijos muziejinės vertybės įtrauktos į muziejinę apskaitą dar iš Senienų muziejaus atskirų mecenatų kolekcijų, taip pat XIX a. – XX a. pradžioje vykdytų mokslinių ar mėgėjiškų archeologinių tyrinėjimų. Nuo pokario metų archeologijos rinkinys nuolat pildomas radiniais iš kasmet vykstančių archeologinių tyrimų visoje Lietuvoje. Tyrimus vykdo įvairios institucijos ir tyrėjų grupės, ekspedicijas organizuoja taip pat ir patys muziejaus archeologai.

Siekiant atspindėti ir aprėpti augančią Lietuvos archeologijos paveldo medžiagą muziejuje veikia Priešistorinės archeologijos bei Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriai.

Archeologijos rinkinio pagrindu 2000 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta didelė archeologijos ekspozicija, nušviečianti Lietuvos proistorę nuo seniausių laikų iki XIII amžiaus, t. y. Lietuvos valstybės susidarymo. Turtingi rinkiniai leidžia rengti specializuotas parodas tiek pačiame muziejuje, tiek ir užsienyje. Saugomų muziejinių vertybių pagrindu publikuojami moksliniai katalogai.

Archeologijos rinkinio studijomis intensyviai naudojasi akademinė ir mokslinė bendruomenė. Plačiajai visuomenei rinkinių medžiaga pristatoma Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS).

Seniausi radiniai liudija piliakalnius buvus įtvirtintomis gyvenvietėmis – čia žmonės kūrėsi, gyveno, kaupė ir saugojo savo turtą. Vėlesnių laikotarpių medžiaga rodo pakitusią piliakalnių paskirtį: juose įrengiami gynybiniai įtvirtinimai, kasami grioviai ir pilami pylimai, skirti apsaugai.
Gyvenamoji vieta ilgainiui persikėlė į erdves greta piliakalnių. Čia formavosi nuolatinės gyvenvietės, kuriose žmonės gyveno, plėtojo amatus, turėjo dirbamos žemės plotus ir vertėsi gyvulininkyste. Šalia driekėsi svarbūs sausumos ir vandens keliai.
Keramika ir darbo įrankiai sudaro didžiausią piliakalnių ir gyvenviečių radinių dalį. Kiek rečiau aptinkama ginklų, papuošalų ar simbolinės paskirties dirbinių. Visi šie objektai atskleidžia priešistorinių bendruomenių kasdienybę, jų buitį, papročius ir amatų raidą.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomi radiniai iš I tūkstantmečiu prieš Kr. – II tūkstantmečio pradžia datuojamų piliakalnių ir gyvenviečių: Mineikiškių, Laužiškio, Antilgės, Garnių, Papiliakalnės-Ginučių, Opstainio, Šereitlaukio, Vedrių, Kaukų, Krūminių ir kitų vietovių.