Flora

  • Autorius
    Raižė Jonas Gotlibas Kislingas pagal Ticianą

  • Sukūrimo data
    1827 m.

  • Sukūrimo vieta
    Nežinoma

  • Medžiaga, technika
    Varis

  • Matmenys
    42,5×31 cm

  • Inventoriaus numeris
    KL 13

Apie muziejinę vertybę

Jonas Gotlibas Kislingas, Vilniuje gimęs ir dirbęs raižytojas, mokėsi pas žinomus čia kūrusius dailininkus Juozapą Saundersą, Mykolą Podolinskį, Joną Rustemą. Patirties sėmėsi keliaudamas po Europą: lankėsi Berlyne, Prancūzijoje, Italijoje. Ilgesniam laikui apsistojęs Milane, 1827 m. ten išraižė „Florą“ pagal garsųjį Tiziano Vecellio 1520 m. nutapytą paveikslą. Klišę antrą kartą panaudojo Jonas Kazimieras Vilčinskis, 1858–1863 m. leisdamas „Vilniaus archeologijos muziejaus albumą“.

Ikonografijos kolekciją sudaro per 600 tūkstančių vaizdinės dokumentikos muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos valstybės ir kultūros istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Medžiaga kaupiama ir sisteminama formuojant filokartijos, filatelijos, grafikos, klišių, ekslibrisų, plakatų, tapybos, ikonų, skulptūros, architektūrinių brėžinių ir dizaino projektų rinkinius. Gausiausias – fotografijos ir negatyvų rinkinys, kurio reikšmingą dalį sudaro autoriniai fotografų archyvai.
Ikonografijos rinkiniai išaugo iš senųjų Vilniaus kolekcijų – Vilniaus senienų muziejaus, Lietuvių mokslo draugijos, Vilniaus mokslo bičiulių draugijos ir kitų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę juos ženkliai papildė reorganizuotų Religijos istorijos muziejaus ir Lietuvos valstybės muziejaus fondai, Kazio Varnelio namų-muziejaus muziejinės vertybės.

Lietuvos nacionalinio muziejaus klišių rinkinyje saugoma per 500 įvairių laikotarpių kultūros vertybių. Klišė (pranc. cliche) – tai iš medžio, metalo, linoleumo ar kitos medžiagos pagaminta forma iliustracijai spausdinti. Tai iliustracijos negatyvas, nes atspaudas popieriuje rodo atvirkštinį vaizdą. Išsaugota klišė gali naujam gyvenimui prikelti senąjį raižinį. Net praėjus daugybei metų nuo jos sukūrimo galima pakartotinai atspausti reikalingą iliustraciją. Klišės nuo seno buvo vertinamos, jos tapdavo kolekcionavimo objektais.
Seniausios ir vertingiausios muziejaus rinkinyje saugomos XVIII a. antros pusės – XIX a. vidurio vario ir plieno plokštelės, išraižytos žinomų Vilniuje dirbusių meistrų rankomis. Čia randame Juozapo Perlio, Jono Ligberio, Jono Gotlibo Kislingo, Mykolo Podolinskio pasirašytus kūrinius: istorinių asmenybių portretus, šventųjų atvaizdus, vizitines korteles, įvairių sričių vadovėlių iliustracijas, gaminių etiketes. Tarp jų 11 garsiųjų Jono Rustemo sukurtų Fantastinių kortų, 10 „Vilniaus albume“ išleistų lakštų klišių.
Rinkinyje yra ir XX a. menininkų sukurtų darbų klišių. Jurgio Hoppeno, Rimtauto Gibavičiaus raižytos plokštės – išskirtinės muziejaus kolekcijos muziejinės vertybės. Naujausi, 2021 m. rinkinį praturtinę objektai – Rimanto Dichavičiaus diplominio darbo – raižinių ciklo „1863-ieji metai“ buksmedžio plokštelės.