Evangelija

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1575 m.

  • Sukūrimo vieta
    Vilnius: Mamoničių spaustuvė

  • Medžiaga, technika
    Popierius, tekstilė, metalas, rašalas

  • Matmenys
    32×21,5 cm

  • Inventoriaus numeris
    R 20015

Apie muziejinę vertybę

Vilniuje 1575 m. išleista Piotro Mstislaveco „Evangelija“ – pirmasis Mamoničių spaustuvės leidinys, kuris šiandien laikomas vienu iš knygų bažnytine slavų kalba leidybos šedevrų. Ši knyga ne tik ženklina kirilikos spaudos pradžią Vilniuje, bet ir yra tapusi svarbiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinio paveldo simboliu.
Kirilikos spaudos tradiciją Vilniuje pradėjo rusėnų stačiatikių bendruomenės atstovai, tarp jų Piotras Mstislavecas, Vasilijus Garaburda, Kuzma ir Lukas Mamoničiai, ir Vilniaus Švč. Trejybės brolija. Vėliau šią tradiciją perėmė graikų apeigų katalikų bendruomenė, ypač aktyviai veikusi Vilniaus bazilijonų vienuolyno spaustuvėje.
Vilniaus kirilikos spauda – unikalus kultūrinis reiškinys, jungiantis stačiatikių ir graikų apeigų katalikų religines bei kultūrines tradicijas, tapęs reikšminga LDK kultūrinio palikimo dalimi.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Šis rinkinys saugo Lietuvos raštijos paveldą – nuo viduramžių pergamentų iki tarpukario dokumentų. Jame yra daugiau nei 75 tūkstančiai rankraščių ir spaudinių. Ypač vertinga yra XVI–XVIII a. pergamentų kolekcija atskleidžianti bajorų ir didikų giminių istoriją bei miestų ir miestelių raidą. Tarp išskirtinių muziejinių vertybių yra Didžiųjų kunigaikščių pasirašyti dokumentai ir knygos iš bažnyčių, vienuolynų, dvarų ir privačių bibliotekų kolekcijų. Ypač gausu XIX–XX a. pradžios spaudinių. Tarp jų ir kontrafakcijų – leidinių, kuriuose sąmoningai nurodomi klaidingi leidimo duomenys, siekiant išvengti valdžios represijų spaudos draudimo laikotarpiu. Rinkinyje sukaupta gausybė Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio dokumentų, liudijančių šalies istoriją, kultūrinę ir politinę raidą. Rinkinys ženkliai pasipildė unikaliomis vertybėmis, priėmus bibliofilų Kazio Varnelio ir Vidmanto Staniulio asmenines kolekcijas.