Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas
Apie muziejinę vertybę
1-ojo laipsnio ordiną sudaro ženklas ir žvaigždė. Ženklas – tai juodos spalvos, įžambus, platėjančiais galais kryžius, jo viduryje – mažesnis balto emalio kryžius su trimis auksiniais spinduliais kiekviename gale. Centre – rombo formos medalionas, jame, raudoname fone – Gediminaičių stulpai. Reverse kryžius toks pats kaip averse, centre, rombo formos medalione, raudoname fone, įrašas: „1918 / II. 16“ – Lietuvos valstybės atkūrimo data. Ordino juosta geltonos spalvos, su dviem rudomis juostelėmis kiekvienoje pusėje, juosiama per dešinį petį.
Ordino žvaigždė – devynių kampų, ant jos – sumažintas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino ženklas. Diplome liudijama, jog įgaliotasis ministras dr. Jurgis Šaulys už nuopelnus Lietuvai 1938 m. vasario 16 d. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu. Ordiną gamino „Huguenin Frères“ firma (Le Loklis, Šveicarija).
1927 m. įsteigtas ordinas, kaip skelbia jo statutas, buvo skirtas „Lietuvos ir svetimų valstybių piliečiams už ypatingus nuopelnus Lietuvai pažymėti ir pagerbti“. Tai buvo antrasis pagal rangą apdovanojimas po Vyties Kryžiaus ordino. Ordinas būdavo teikiamas su tai paliudijančiu dokumentu – ordino diplomu.
1938 m. kartu su Jurgiu Šauliu tokio paties – 1-ojo – laipsnio ordinais apdovanoti Seimo pirmininkas Konstantinas Šakenis, teisingumo ministras Stasys Šilingas, atsargos divizijos generolas Petras Šniukšta, signatarai diplomatai Kazys Bizauskas (jo ordinas taip pat saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje), Petras Klimas, profesorius Mykolas Biržiška, prelatas Kazimieras Šaulys, kariuomenės kapelionas Vladas Mironas, kiti nusipelnę asmenys.
Jurgis Šaulys (1879–1948) – signataras, valstybės ir visuomenės veikėjas. Pirmojo pasaulinio karo metais įsitraukė į Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veiklą. Su kitais rengė raštus Vokietijos okupacinei valdžiai, kitų valstybių vadovams dėl Lietuvos politinio savarankiškumo pripažinimo. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Lietuvių konferencijoje Vilniuje išrinktas į Lietuvos Tarybą, buvo jos generaliniu sekretoriumi, pirmuoju vicepirmininku. 1918 m. vasario 16 d. su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos diplomatas, 1918–1946 m. buvo pasiuntiniu Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Vatikane, Lenkijoje.
Be šio ordino, Lietuvos nacionaliniame muziejuje dar saugomi Šauliui įteikti Vatikano Šv. Grigaliaus Didžiojo ordino Didysis riterio kryžius su diplomu (apdovanotas 1927 m.) ir Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordino žvaigždė (1934 m.).

