Bokalas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1881 m.

  • Sukūrimo vieta
    Gračiovo sidabro dirbinių įmonė, Rusijos imperija

  • Medžiaga, technika
    Sidabras, emalis, auksavimas, graviravimas

  • Matmenys
    Aukštis 41 cm

  • Inventoriaus numeris
    GRD 125388

Apie muziejinę vertybę

Suvenyrinis sidabrinis, auksuotas bokalas dekoruotas emalio technika atliktu Montvilų giminės herbu Kolona (lenk. „Kolumna“). Po herbu išgraviruotas įrašas lenkų kalba: „Wdzięczna Szłachta Wielkomierzkiego Powiatu swemu Marszałkowi“ (Dėkinga Ukmergės apskrities bajorija savo maršalkai). Bokalą Ukmergės apskrities bajorai padovanojo maršalkai Aleksandrui Montvilai. Dangtelis puoštas raižyta data 1878–1886 m. ir monograma AM. Įrašai ant bokalo šonų sudomins tuos, kurie tyrinėja savo bajoriškas šaknis. Čia išraižyta beveik 90 dovanotojų pavardžių. Aleksandras Montvila vadovavo Ukmergės apskrities bajorams 1878–1886 metais. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje maršalka buvo bajorų renkamas vyriausiasis pavieto (apskrities) pareigūnas. Po 1795 metų, kai Lietuva tapo Rusijos imperijos dalimi, maršalkos pareigos prilygintos Rusijos apskrities bajorų vadovui. Pagal seną tradiciją bajorai savo vadovą ir toliau vadino maršalka. Apskrities ar gubernijos seimeliuose bajorai kas trejus metus rinkdavo savo vadovą, tačiau po 1863 metų sukilimo panaikinus bajorų savivaldą bajorų vadovai buvo skiriami carinės administracijos. Jie pirmininkavo bajorų susirinkimuose, tarpininkavo tarp bajorų ir caro valdžios sprendžiant luomo klausimus.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Buities daiktų rinkinys, turintis per 10 tūkstančių muziejinių vertybių, aprėpia XVI–XX a. 4 deš. namų apyvokos reikmenis ir taikomosios dailės kūrinius pagamintus Lietuvoje ir užsienyje. Dalis jų liudija svarbius istorinius įvykius, kai kurie priklausė žymiems politiniams, kultūriniams ir visuomenės veikėjams. Ypač gausios rašomojo stalo reikmenų, apšvietimo priemonių, medicininių instrumentų, pypkių, laikrodžių, porcelianinių ir stiklinių indų kolekcijos. Tarp pačių vertingiausių yra Radvilų stiklo dirbtuvėse Urečėje ir Nalibokuose pagamintos taurės su didikų herbais, XVII a. Vilniaus laikrodininko Jakobo Gierkės stalinis laikrodis, pažymėtas meistro signatūra, suvenyrinė auksinė plunksna 1933 metais padovanota Lietuvos Respublikos prezidentui Antanui Smetonai. Rinkinį puošia unikalūs auksakalių dirbiniai, tokie kaip sidabrinis bokalas, Ukmergės apskrities bajorų dovana maršalkai Aleksandrui Montvilai.