Arbaletinių strėlių antgaliai

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    XIV a. pab. – XV a. I pusė

  • Sukūrimo vieta
    Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (?), Vokiečių ordinas (?)

  • Medžiaga, technika

    Geležis

  • Matmenys
    Ilgis 45–67 mm

  • Inventoriaus numeris
    AV 2:8, 11–14, 16, 23–26, 32

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Archeologinių tyrimų vadovas Albertas Lisanka, 1982 m.

  • Papildoma informacija
    Gedimino kalnas, Vilnius

Apie muziejinę vertybę

Įtveriamieji ir įmoviniai arbaletinių strėlių antgaliai – vieni iš kryžiuočių puolimų pėdsakų, siejami su Vilniaus apsiaustimis.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos rinkinys yra vienas seniausių ir gausiausių muziejuje ir pats didžiausias Lietuvoje. Jame sukaupta per 600 tūkstančių archeologinių radinių, datuojamų nuo XI tūkstantmečio pr. Kr. iki XIX amžiaus. Rinkinį sudaro atskiros muziejinių vertybių grupės, kurios skiriamos pagal laikotarpius ir temas.

Seniausios archeologijos muziejinės vertybės įtrauktos į muziejinę apskaitą dar iš Senienų muziejaus atskirų mecenatų kolekcijų, taip pat XIX a. – XX a. pradžioje vykdytų mokslinių ar mėgėjiškų archeologinių tyrinėjimų. Nuo pokario metų archeologijos rinkinys nuolat pildomas radiniais iš kasmet vykstančių archeologinių tyrimų visoje Lietuvoje. Tyrimus vykdo įvairios institucijos ir tyrėjų grupės, ekspedicijas organizuoja taip pat ir patys muziejaus archeologai.

Siekiant atspindėti ir aprėpti augančią Lietuvos archeologijos paveldo medžiagą muziejuje veikia Priešistorinės archeologijos bei Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriai.

Archeologijos rinkinio pagrindu 2000 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta didelė archeologijos ekspozicija, nušviečianti Lietuvos proistorę nuo seniausių laikų iki XIII amžiaus, t. y. Lietuvos valstybės susidarymo. Turtingi rinkiniai leidžia rengti specializuotas parodas tiek pačiame muziejuje, tiek ir užsienyje. Saugomų muziejinių vertybių pagrindu publikuojami moksliniai katalogai.

Archeologijos rinkinio studijomis intensyviai naudojasi akademinė ir mokslinė bendruomenė. Plačiajai visuomenei rinkinių medžiaga pristatoma Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS).

Rinkinyje saugomi Vilniaus pilių archeologiniai radiniai pristato Vilniaus miesto ištakas ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos istoriją. 1933–2020 m. tyrinėjant Kreivąją, Aukštutinę ir Žemutinę pilis, katedrą, Senąjį ir Naująjį arsenalus bei jų aplinką surinktos didelės XIII–XVIII a. buitinės ir statybinės keramikos, koklių kolekcijos. Įvairūs dirbiniai iš metalo, odos, kaulo, medžio, stiklo, akmens parodo LDK valdovų, jų dvaro bei pilių gyventojų gyvenamąją aplinką, kasdieninę buitį, karybą, darbus ir laisvalaikio užsiėmimus. Pilies kalno aikštelėje buvo rasti 20-ies 1863–1864 m. sukilimo dalyvių, nubaustų mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje, palaikai.