Apdovanojimo medalis „Virtuti Militari“

  • Autorius
    Johann Philipp Holzhaeusser

  • Sukūrimo data
    Įsteigtas 1792 m.

  • Sukūrimo vieta
    Varšuvos monetų kalykla, Abiejų Tautų Respublika

  • Medžiaga, technika
    Sidabras, kaldinimas

  • Matmenys
    43,4×34,5 mm, su ąsele 49×34,5 mm, svoris 23,466 g

  • Inventoriaus numeris
    M 1549

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    1960 m. įsigytas iš Silvestro Urbono.

Apie muziejinę vertybę

Medalio averse – Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto monograma SAR (Stanislaus Augustus Rex) su karūna. Reverse įrašas: „VIRTUTI / MILITARI“.

1792 m. Abiejų Tautų Respublikai kariaujant su Rusija, karalius Stanislovas Augustas, norėdamas pagerbti pasižymėjusius kare, įsteigė karinį apdovanojimą „Virtuti Militari“ (Už karinius nuopelnus). Sidabro medaliai buvo skirti kareiviams, aukso – karininkams. Pirmieji medaliai įteikti birželio mėnesį, buvo apdovanota 14 asmenų, tarp jų kunigaikštis Juzefas Poniatovskis (1763–1813), generolai Tadas Kosciuška (1746–1817), Mykolas Vielhorskis (1755–1805), Stanislovas Mokronovskis (1761–1821).

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių muziejinių vertybių: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat muziejinės vertybės, susijusios su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Muziejinės vertybės apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduotos muziejinės vertybės, archeologinė medžiaga. Saugomos kelios muziejinės vertybės iš Senienų muziejaus rinkinių.

Faleristikos rinkinyje saugomi Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Latvijos, Vokietijos ir kitų šalių XVIII a. pabaigos – XXI a. pradžios ordinai ir apdovanojimo medaliai; garbės ženklai ir kiti apdovanojimo žymenys rinkinyje išskirti į atskirą grupę. Paminėtini Abiejų Tautų Respublikoje XVIII a. antroje pusėje įsteigti apdovanojimo medaliai „Virtuti Militari“ (Už karinius nuopelnus), „Merentibus“ (Už nuopelnus). Tarp 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos apdovanojimų ir Lietuvos piliečiams įteiktų užsienio valstybių apdovanojimų saugomi Vasario 16-osios Akto signatarų Kazio Bizausko, Jurgio Šaulio, diplomatų Stasio Girdvainio, Stasio Lozoraičio vyresniojo apdovanojimai.

Formuojama šiuolaikinės Lietuvos faleristikos kolekcija, kaupiami valstybiniai, įstaigų, draugijų ir kiti apdovanojimo ženklai. Tarp vertingiausių muziejinių vertybių – 1991 m. sausio 13-ąją žuvusių Alvydo Matulkos ir Igno Šimulionio apdovanojimai. Saugomi diplomatų Stasio Lozoraičio jaunesniojo, Stasio Antano Bačkio, generolo Kazio Skučo, Kovo 11-osios Akto signatarų prof. Vytauto Landsbergio, Romualdo Ozolo apdovanojimai.