Antano Fiorentinio parduotuvės Vilniuje reklaminė kortelė

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    XIX a. 2 ketvirtis

  • Sukūrimo vieta
    Vilnius

  • Medžiaga, technika
    Varis

  • Matmenys
    10,6×6,4 cm

  • Inventoriaus numeris
    KL 41

Apie muziejinę vertybę

Italų kilmės pirklių Fiorentinių dinastija Vilniuje verslą pradėjo 1795 m. Jie gyveno Pilies gatvėje, iki mūsų dienų neišlikusiame name dabartinio K. Sirvydo skvero vietoje (posesijoje nr. 195). Čia buvo įkūrę vilniečių pamėgtą galanterijos ir gelumbės parduotuvę, kurioje prekiavo ir aukso, sidabro gaminiais, muzikos instrumentais, graviūromis. 1825 m. verslą perėmė Antanas Fiorentinis (1798–1855) ir pavadino parduotuvę savo vardu. Pavadinimas išliko tas pats ir XIX a. antroje pusėje parduotuvę perėmus jo sūnui Vladislovui.

Ikonografijos kolekciją sudaro per 600 tūkstančių vaizdinės dokumentikos muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos valstybės ir kultūros istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Medžiaga kaupiama ir sisteminama formuojant filokartijos, filatelijos, grafikos, klišių, ekslibrisų, plakatų, tapybos, ikonų, skulptūros, architektūrinių brėžinių ir dizaino projektų rinkinius. Gausiausias – fotografijos ir negatyvų rinkinys, kurio reikšmingą dalį sudaro autoriniai fotografų archyvai.
Ikonografijos rinkiniai išaugo iš senųjų Vilniaus kolekcijų – Vilniaus senienų muziejaus, Lietuvių mokslo draugijos, Vilniaus mokslo bičiulių draugijos ir kitų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę juos ženkliai papildė reorganizuotų Religijos istorijos muziejaus ir Lietuvos valstybės muziejaus fondai, Kazio Varnelio namų-muziejaus muziejinės vertybės.

Lietuvos nacionalinio muziejaus klišių rinkinyje saugoma per 500 įvairių laikotarpių kultūros vertybių. Klišė (pranc. cliche) – tai iš medžio, metalo, linoleumo ar kitos medžiagos pagaminta forma iliustracijai spausdinti. Tai iliustracijos negatyvas, nes atspaudas popieriuje rodo atvirkštinį vaizdą. Išsaugota klišė gali naujam gyvenimui prikelti senąjį raižinį. Net praėjus daugybei metų nuo jos sukūrimo galima pakartotinai atspausti reikalingą iliustraciją. Klišės nuo seno buvo vertinamos, jos tapdavo kolekcionavimo objektais.
Seniausios ir vertingiausios muziejaus rinkinyje saugomos XVIII a. antros pusės – XIX a. vidurio vario ir plieno plokštelės, išraižytos žinomų Vilniuje dirbusių meistrų rankomis. Čia randame Juozapo Perlio, Jono Ligberio, Jono Gotlibo Kislingo, Mykolo Podolinskio pasirašytus kūrinius: istorinių asmenybių portretus, šventųjų atvaizdus, vizitines korteles, įvairių sričių vadovėlių iliustracijas, gaminių etiketes. Tarp jų 11 garsiųjų Jono Rustemo sukurtų Fantastinių kortų, 10 „Vilniaus albume“ išleistų lakštų klišių.
Rinkinyje yra ir XX a. menininkų sukurtų darbų klišių. Jurgio Hoppeno, Rimtauto Gibavičiaus raižytos plokštės – išskirtinės muziejaus kolekcijos muziejinės vertybės. Naujausi, 2021 m. rinkinį praturtinę objektai – Rimanto Dichavičiaus diplominio darbo – raižinių ciklo „1863-ieji metai“ buksmedžio plokštelės.