Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės partizanų pasitarimas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    Ne vėliau 1949 m. birželio mėn.

  • Sukūrimo vieta
    [Drobčiūnų miškas, Anykščių r.]

  • Medžiaga, technika
    Fotografinis popierius

  • Matmenys
    6×9 cm

  • Inventoriaus numeris
    F 10581

Apie muziejinę vertybę

Iš kairės: rinktinės vadas Juozas Kemeklis-Rokas, Vaižganto kuopos vadas Albertas Nakutis-Viesulas, Vladas Karosas-Vilkas, Pranas Urbonavičius-Dėdė, Vytautas Baltrūnas-Strazdelis, Pranas Kemeklis-Tėvas, Stasys Gimbutis-Rūkas.
Lietuvos partizanų Algimanto apygarda įkurta 1947 m. Jos gretose kovėsi keturi broliai Kemekliai. Juozas Kemeklis-Rokas (1918–1951 12 22) su šešiais bendražygiais išduotas žuvo Pelenių–Vidžiūnų kaimų apylinkių miške (Molėtų r.), Pranas Kemeklis-Tėvas (1907–1949 06 16), tos pačios apygardos „Ąžuolo“ būrio vadas (vėliau – rinktinės rikiuotės skyriaus viršininkas ir apsaugos būrio vadas) žuvo Norvaišių kaimo (Utenos r.) apylinkėse. Broliai Jonas Kemeklis-Kirstukas (1920–2005?) ir Petras Kemeklis-Piščikas (1923–2013) suimti 1949 m. rugpjūtį, ilgus metus kalinti.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Rinkinyje kaupiama medžiaga apie Lietuvoje vykusį antinacinį ir antisovietinį pasipriešinimą, pokario ginkluotą rezistenciją, disidentų judėjimą, sovietinių represinių struktūrų veiklą. Apie 4 tūkstančius muziejinių vertybių sudaro dokumentai, spaudiniai, fotografijos, įvairūs asmeniniai daiktai, aprangos dalys. Po 1990 metų rinkinį papildė buvusių Religijų istorijos ir Valstybės istorijos muziejų muziejinės vertybės, sovietmečiu rinktos turint tikslą sukompromituoti antisovietinį pasipriešinimą ir jo dalyvius. Tačiau tokiu būdu išliko paskutiniam Aukštaitijos partizanui Antanui Kraujeliui priklausę daiktai: ginklai, uniforminis švarkas, maskuojamasis kostiumas, fotoaparatas ir kiti reikmenys. Rinkinyje taip pat yra autentiškas partizanų rankovės raištis, keliolika antsiuvų, pogrindyje naudotų antspaudų, per 200 iš partizanų ar jų rėmėjų konfiskuotų nuotraukų, autentiška partizano Juozo Urbono nešiota kariška kepurė.