Akcinės bendrovės „Draugas Publishing Company“ 10 dolerių akcijos sertifikatas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1922 m.

  • Sukūrimo vieta
    „Goes Lithographing Company“, Čikaga

  • Medžiaga, technika
    Popierius, spauda

  • Matmenys
    216×274 mm

  • Inventoriaus numeris
    NB 8734

  • Papildoma informacija
    Išduotas Ignotui Aukštuoliui (Aukštoliui)

Apie muziejinę vertybę

Seniausias iki šiol leidžiamas JAV lietuvių laikraštis „Draugas“ buvo įkurtas JAV 1909 m. Amerikos lietuvių Romos katalikų kunigų sąjungos iniciatyva. 1912 m. leidyba iš Vilks Bario (Pensilvanija) perkelta į Čikagą (Ilinojus). Dienraščio finansiniais reikalais rūpinosi 1914 m. įkurta „Draugo spaudos bendrovė“ (steigėjai: prelatas Mykolas Krušas, kunigai Pranas Serafinas ir Antanas Kaupas; kapitalas 25 000 dolerių), kuri 1916–1918 m. buvo perėmusi ir jo leidimą. 1918 m. buvo 18 akcininkų. Tarp bendrovei atstovavusių kunigų ir pasauliečių – kunigas Jeronimas Vaičiūnas (1882–1940), kurio parašas yra ant 1922 m. akcijos. Vaičiūnas į JAV atvyko paauglystėje, dirbo, mokėsi, 1915 m. buvo įšventintas kunigu, du dešimtmečius tarnavo Šv. Antano lietuvių parapijos Sisere (Čikaga) klebonu. Nekrologe, pagerbiant visų mėgtą kunigą, Vaičiūnas apibūdintas kaip stambus katalikiškos veiklos, spaudos ir organizacijų rėmėjas.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių muziejinių vertybių: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat muziejinės vertybės, susijusios su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Muziejinės vertybės apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduotos muziejinės vertybės, archeologinė medžiaga. Saugomos kelios muziejinės vertybės iš Senienų muziejaus rinkinių.

Rinkinyje saugomi Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, kitų pasaulio šalių XVIII a. pabaigos – XXI a. pradžios popieriniai pinigai, pinigų surogatai, vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos, čekiai, vekseliai), draudimo polisai, loterijos bilietai, žyminiai mokesčių, rinkliavų ir labdaros ženklai, maisto kortelės ir kt. Iš viso rinkinyje – 20 tūkstančių muziejinių vertybių. Tarp vertingiausių paminėtina 1794, 1831, 1863 metų sukilimų medžiaga (popieriniai pinigai, vertybiniai popieriai, 1794 m. sukilimo Nacionalinės aukščiausiosios tarybos Iždo bilietų lakšto ruošinių kompleksas), Panevėžio darbininkų atstovų tarybos 1919 m. 1 rublis, Lietuvos Respublikos (1918–1940) bandomieji banknotai, į apyvartą neišleisto 1938 m. 10 litų banknoto pavyzdys, Lietuvos ūkio banko čekiai (1919) bei Lietuvos prekybos ir pramonės banko vertybiniai popieriai (1920–1921), taip pat 2000 žyminių ženklų kolekcija, kurioje sukaupti XX a. įvairių šalių mokesčių, rinkliavų, labdaros ir kiti ženklai.