3-iojo sanitarinio bataliono kooperatyvo (Gardinas) 10 grašių blankas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1926 m. vasario 20 d.

  • Sukūrimo vieta
    Nežinoma

  • Medžiaga, technika
    Popierius, spauda

  • Matmenys
    54,7×90 mm

  • Inventoriaus numeris
    NB 1201

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Iš Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus numizmatikos rinkinio

Apie muziejinę vertybę

Lenkijos Respublikoje (1918–1939), be oficialių atsiskaitymo priemonių, buvo naudojami pinigų pakaitalai – popieriniai ir metaliniai piniginiai ženklai, iš kurių geriausiai žinomi 1925–1939 m. karinių dalinių kooperatyvų apyvartiniai žetonai (lenk. bony / monety spółdzielni wojskowych), vadinti kariniais kooperatyvų bonais, kredito markėmis, apyvartinėmis markėmis (lenk. bon woyskowy, marka kredytowa wojskowa, marka obiegowa, bilet obiegowy / zdawkowy) ir pan. Jie buvo naudojami daliniuose įsteigtose kooperatinėse parduotuvėse, kasose, kitose tokio pobūdžio karinėse įstaigose. Ypač reti popieriniai bonai. Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomi 3-iojo sanitarinio bataliono, dislokuoto Gardine (dab. Baltarusija), kooperatyvo 1926 m. vasario 20 d. laidos 10 ir 50 grašių blankai, t. y. piniginiai ženklai be kooperatyvo valdybos pirmininko, sekretoriaus ir iždininko parašų bei valdybos antspaudo.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių muziejinių vertybių: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat muziejinės vertybės, susijusios su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Muziejinės vertybės apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduotos muziejinės vertybės, archeologinė medžiaga. Saugomos kelios muziejinės vertybės iš Senienų muziejaus rinkinių.

Rinkinyje saugomi Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, kitų pasaulio šalių XVIII a. pabaigos – XXI a. pradžios popieriniai pinigai, pinigų surogatai, vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos, čekiai, vekseliai), draudimo polisai, loterijos bilietai, žyminiai mokesčių, rinkliavų ir labdaros ženklai, maisto kortelės ir kt. Iš viso rinkinyje – 20 tūkstančių muziejinių vertybių. Tarp vertingiausių paminėtina 1794, 1831, 1863 metų sukilimų medžiaga (popieriniai pinigai, vertybiniai popieriai, 1794 m. sukilimo Nacionalinės aukščiausiosios tarybos Iždo bilietų lakšto ruošinių kompleksas), Panevėžio darbininkų atstovų tarybos 1919 m. 1 rublis, Lietuvos Respublikos (1918–1940) bandomieji banknotai, į apyvartą neišleisto 1938 m. 10 litų banknoto pavyzdys, Lietuvos ūkio banko čekiai (1919) bei Lietuvos prekybos ir pramonės banko vertybiniai popieriai (1920–1921), taip pat 2000 žyminių ženklų kolekcija, kurioje sukaupti XX a. įvairių šalių mokesčių, rinkliavų, labdaros ir kiti ženklai.