Tremtinei Teodorai Šiaučiūnienei Krasnojarsko krašto lagerių valdybos atsiųsta pažyma, kurioje teigiama, kad jos vyro Juozo Šiaučiūno kalinių sąraše nėra

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1942 m. vasario 24 d

  • Sukūrimo vieta
    Kanskas, Krasnojarsko kraštas, Rusija

  • Medžiaga, technika
    Popierius, 1 l.

  • Matmenys
    9,3×13 cm

  • Inventoriaus numeris
    IRN 887

Apie muziejinę vertybę

Per 1941 m. birželio trėmimą daug vyrų nuo šeimos buvo atskirti, tarp jų ir Juozas Šiaučiūnas. Moterys, ieškodamos vyrų, rašė užklausas į įvairias joms žinomas sovietines institucijas. Šioje pažymoje – nežinia, ar dėl blogos apskaitos, ar specialiai – pateikta klaidinga informacija. T. Šiaučiūnienė apie vyro kalinimo vietą – Rešotų lagerį – sužinojo tik 1942 m. balandį.

Istorijos skyriaus rinkiniai apima daugiau nei 327 tūkstančius muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos istoriją nuo valstybės susiformavimo iki šių dienų. Didelė dalis svarbiausių artefaktų šiuos laikus pasiekė iš dar 1855 m. įsteigto Senienų muziejaus kolekcijų. Savo metu jos atspindėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę ir kultūrinę raidą. Karų ir ilgai trukusių okupacijų metu nemaža dalis senosios kolekcijos buvo pagrobta, išblaškyta, sunaikinta. Besikeičianti politinė situacija nulėmė, jog dabartiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriuje yra ypatingų muziejinių vertybių iš įvairių laiko tėkmėje pranykusių muziejų bei kolekcijų rinkinių, kaip Lietuvos mokslo ir Mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus, Vilniaus kraštotyros muziejaus, Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejų. Skyriaus rinkiniai kasmet pasipildo beveik tūkstančiu naujų muziejinių vertybių, kurios liudija mūsų šalies visuomenės gyvenseną ir leis su ja susipažinti ateinančioms kartoms.

Rinkinyje teminiu pagrindu kaupiama medžiaga apie Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos okupacijų metais vykdytas represijas prieš Lietuvos gyventojus: trėmimą, areštus, holokaustą. Iki šiol rinkinyje sukaupta virš 8 tūkstančių įvairaus pobūdžio muziejinių vertybių: fotografijų, negatyvų, asmens dokumentų, laiškų, asmeninių daiktų, rankdarbių, buities reikmenų. Šią temą atspindinčios muziejinės vertybės daugiausia gautos iš privačių asmenų. Tarp jų yra Prezidento Aleksandro Stulginskio ir jo žmonos Onos Matulaitytės-Stulginskienės tremtyje rašyti laiškai ir dokumentai, monsinjoro Alfonso Svarinsko surinkta pogrindžio spauda ir leidiniai, įvairi medžiaga iš monsinjoro Kazimiero Vasiliausko ir jo brolio Juozo asmeninių archyvų. Išskirtinas 1941-ųjų metų tremtinės Dalios Grinkevičiūtės rankraštinis palikimas – pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įrašytas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.