1863–1864 m. sukilimo Centrinio nacionalinio komiteto vienkartinio nacionalinio mokesčio kvitų blankų lakštai, skirti Kauno vaivadijai

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1863 m.

  • Sukūrimo vieta
    Kajetano Strupczewskio tipografija, Varšuva

  • Medžiaga, technika
    Popierius, spauda, ofsetas

  • Matmenys
    447×283; 447×284; 450×286; 449×285; 446×283; 419 ×283; 447×283; 446×284; 447×284; 446×283 mm

  • Inventoriaus numeris
    GRD 121907/1-5–121912

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Kompleksas rastas Kaune, remontuojant pastatą.

Apie muziejinę vertybę

1863 m. istorinės Lietuvos teritorijoje kilęs sukilimas reikalavo lėšų, tad vienu iš jų papildymo šaltinių tapo 1863 m. balandžio 8 d. dekretu Varšuvos nacionalinės vyriausybės įvestas bendrasis pajamų mokestis – vienkartinė nacionalinė auka (Podatek Ofiary Narodowej). Rinkliavos apskaitai ir kontrolei buvo naudojami specialios formos kvitai su Centrinio nacionalinio komiteto ir vaivadijų ar miestų, kuriuose jie buvo platinami, antspaudais. Kvitus sudarė šaknelė, pats kvitas ir pinigų priėmimo patvirtinimo lapelis (awizacya). Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugoma išskirtinė muziejinė vertybė – rinkliavos kvitų 10 lakštų kompleksas, kurių šešiuose greta Centrinio nacionalinio komiteto antspaudo yra Kauno vaivadijos viršininko antspaudas.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių muziejinių vertybių: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat muziejinės vertybės, susijusios su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Muziejinės vertybės apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduotos muziejinės vertybės, archeologinė medžiaga. Saugomos kelios muziejinės vertybės iš Senienų muziejaus rinkinių.

Rinkinyje saugomi Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, kitų pasaulio šalių XVIII a. pabaigos – XXI a. pradžios popieriniai pinigai, pinigų surogatai, vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos, čekiai, vekseliai), draudimo polisai, loterijos bilietai, žyminiai mokesčių, rinkliavų ir labdaros ženklai, maisto kortelės ir kt. Iš viso rinkinyje – 20 tūkstančių muziejinių vertybių. Tarp vertingiausių paminėtina 1794, 1831, 1863 metų sukilimų medžiaga (popieriniai pinigai, vertybiniai popieriai, 1794 m. sukilimo Nacionalinės aukščiausiosios tarybos Iždo bilietų lakšto ruošinių kompleksas), Panevėžio darbininkų atstovų tarybos 1919 m. 1 rublis, Lietuvos Respublikos (1918–1940) bandomieji banknotai, į apyvartą neišleisto 1938 m. 10 litų banknoto pavyzdys, Lietuvos ūkio banko čekiai (1919) bei Lietuvos prekybos ir pramonės banko vertybiniai popieriai (1920–1921), taip pat 2000 žyminių ženklų kolekcija, kurioje sukaupti XX a. įvairių šalių mokesčių, rinkliavų, labdaros ir kiti ženklai.