1794 m. sukilimo Nacionalinės aukščiausiosios tarybos 10 grašių nominalo iždo bilietų lakšto ruošinys

  • Autorius
    Karolis Michałas Gröllas

  • Sukūrimo data
    1794 m. rugpjūčio 13 d. laida

  • Sukūrimo vieta
    Piotro Dufouro ir Michaelio Gröllo dirbtuvės, Varšuva

  • Medžiaga, technika
    Popierius, litografija

  • Matmenys
    368×430 (44×62) mm

  • Inventoriaus numeris
    NB 6457

Apie muziejinę vertybę

1794 m. sukilimo Nacionalinės aukščiausiosios tarybos (Rada Najwyższa Narodowa) įsteigtos Iždo bilietų direkcijos išleisti bilietai – pirmieji popieriniai Abiejų Tautų Respublikos pinigai. 1794 m. rugpjūčio 16 d. buvo išleisti 5, 10, 25, 50, 100, 500 ir 1000 zlotų bilietai su birželio 8 d. ir 5, 10 varinių grašių, 1, 4 zlotų bilietai su rugpjūčio 13 d. datomis. Jų pasirodymas siejamas su metalų žaliavos stygiumi ir pinigų sukilimo dalyviams trūkumu. Vis dėlto beveik tris mėnesius galioję pinigai pasitarnavo daugiau kaip piniginė auka nei kaip pilnavertė atsiskaitymo priemonė. Duomenų, kad būtų naudoti pinigų apyvartoje Lietuvoje, nėra, tačiau po sukilimo numalšinimo Lenkijos Karalystės ereliu ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raiteliu pažymėti pinigai užėmė pagarbią vietą numizmatikos kolekcijose ir senienų rinkiniuose.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugoma išskirtinė muziejinė vertybė – bilietų lakštas, – ruošinys, kuris buvo užklijuojamas ant storesnio popieriaus su imituojamu vandenženkliu ir sukarpomas į atskiras kupiūras.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių muziejinių vertybių: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat muziejinės vertybės, susijusios su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Muziejinės vertybės apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduotos muziejinės vertybės, archeologinė medžiaga. Saugomos kelios muziejinės vertybės iš Senienų muziejaus rinkinių.

Rinkinyje saugomi Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, kitų pasaulio šalių XVIII a. pabaigos – XXI a. pradžios popieriniai pinigai, pinigų surogatai, vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos, čekiai, vekseliai), draudimo polisai, loterijos bilietai, žyminiai mokesčių, rinkliavų ir labdaros ženklai, maisto kortelės ir kt. Iš viso rinkinyje – 20 tūkstančių muziejinių vertybių. Tarp vertingiausių paminėtina 1794, 1831, 1863 metų sukilimų medžiaga (popieriniai pinigai, vertybiniai popieriai, 1794 m. sukilimo Nacionalinės aukščiausiosios tarybos Iždo bilietų lakšto ruošinių kompleksas), Panevėžio darbininkų atstovų tarybos 1919 m. 1 rublis, Lietuvos Respublikos (1918–1940) bandomieji banknotai, į apyvartą neišleisto 1938 m. 10 litų banknoto pavyzdys, Lietuvos ūkio banko čekiai (1919) bei Lietuvos prekybos ir pramonės banko vertybiniai popieriai (1920–1921), taip pat 2000 žyminių ženklų kolekcija, kurioje sukaupti XX a. įvairių šalių mokesčių, rinkliavų, labdaros ir kiti ženklai.