10 kortų

  • Autorius
    Raižė Jonas Gotlibas Kislingas pagal Joną Rustemą

  • Sukūrimo data
    1828–1831 m.

  • Sukūrimo vieta
    Vilnius

  • Medžiaga, technika
    Varis

  • Matmenys
    32,7×20 cm

  • Inventoriaus numeris
    KL 121

Apie muziejinę vertybę

Šios figūrinių kortų tipui priklausančios kortos išpopuliarėjo XVIII a., buvo mėgstamos ir XIX amžiuje. Jos skirtos būrimui ir pasjansui. Išskirtinis Jono Rustemo Fantastinių kortų bruožas – juodų ar raudonų akių integravimas į figūrinius piešinius, kuriuose vaizduojamos miestietiškos buities scenos. Atidžiai įsižiūrėję čia atpažįstame įvairių luomų, profesijų atstovus: medžiotoją, virėją, tarnaitę… Visi jie kasdieniškos veiklos sūkuryje: kažką dirbantys, bendraujantys, besišnekučiuojantys, pramogaujantys. Trys iš dešimties kortų šioje plokštėje sugadintos – vaizdas perbrauktas brūkšneliais. Tai Rusijos valdžios cenzūros paliktos žymės: tokiu būdu buvo uždraustas religinius siužetus vaizduojančių kortų spausdinimas. XIX a. antroje pusėje Jonas Kazimieras Vilčinskis pakartotinai šias kortas išleido „Vilniaus albume“. Tuomet ši klišė buvo pažymėta „Vilniaus albumo“ vinjete: kortoje su autoriaus J. Rustemo autoportretu įkomponuotas įrašas „Album Wileńskie“.

Ikonografijos kolekciją sudaro per 600 tūkstančių vaizdinės dokumentikos muziejinių vertybių, atspindinčių Lietuvos valstybės ir kultūros istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Medžiaga kaupiama ir sisteminama formuojant filokartijos, filatelijos, grafikos, klišių, ekslibrisų, plakatų, tapybos, ikonų, skulptūros, architektūrinių brėžinių ir dizaino projektų rinkinius. Gausiausias – fotografijos ir negatyvų rinkinys, kurio reikšmingą dalį sudaro autoriniai fotografų archyvai.
Ikonografijos rinkiniai išaugo iš senųjų Vilniaus kolekcijų – Vilniaus senienų muziejaus, Lietuvių mokslo draugijos, Vilniaus mokslo bičiulių draugijos ir kitų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę juos ženkliai papildė reorganizuotų Religijos istorijos muziejaus ir Lietuvos valstybės muziejaus fondai, Kazio Varnelio namų-muziejaus muziejinės vertybės.

Lietuvos nacionalinio muziejaus klišių rinkinyje saugoma per 500 įvairių laikotarpių kultūros vertybių. Klišė (pranc. cliche) – tai iš medžio, metalo, linoleumo ar kitos medžiagos pagaminta forma iliustracijai spausdinti. Tai iliustracijos negatyvas, nes atspaudas popieriuje rodo atvirkštinį vaizdą. Išsaugota klišė gali naujam gyvenimui prikelti senąjį raižinį. Net praėjus daugybei metų nuo jos sukūrimo galima pakartotinai atspausti reikalingą iliustraciją. Klišės nuo seno buvo vertinamos, jos tapdavo kolekcionavimo objektais.
Seniausios ir vertingiausios muziejaus rinkinyje saugomos XVIII a. antros pusės – XIX a. vidurio vario ir plieno plokštelės, išraižytos žinomų Vilniuje dirbusių meistrų rankomis. Čia randame Juozapo Perlio, Jono Ligberio, Jono Gotlibo Kislingo, Mykolo Podolinskio pasirašytus kūrinius: istorinių asmenybių portretus, šventųjų atvaizdus, vizitines korteles, įvairių sričių vadovėlių iliustracijas, gaminių etiketes. Tarp jų 11 garsiųjų Jono Rustemo sukurtų Fantastinių kortų, 10 „Vilniaus albume“ išleistų lakštų klišių.
Rinkinyje yra ir XX a. menininkų sukurtų darbų klišių. Jurgio Hoppeno, Rimtauto Gibavičiaus raižytos plokštės – išskirtinės muziejaus kolekcijos muziejinės vertybės. Naujausi, 2021 m. rinkinį praturtinę objektai – Rimanto Dichavičiaus diplominio darbo – raižinių ciklo „1863-ieji metai“ buksmedžio plokštelės.