1-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulko kareivio asmens identifikavimo ženklas
Apie muziejinę vertybę
Ženklas apvalus, jame yra įrašas: „I PĖST. D.L.K. GEDIMINO PULKAS // 40 No. / 1 kp.“ (skaičiai reiškia asmens numerį ir kuopos numerį).
1918 m. lapkričio 23 d. ministras pirmininkas, kartu ėjęs ir užsienio reikalų bei krašto apsaugos ministro pareigas, Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės kūrimo. Pulkininkas Jonas Galvydis-Bikauskas (1864–1943) buvo paskirtas 1-ojo pulko vadu. Vėliau pulko vadu tapo Antanas Juozapavičius (1894–1919), pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, žuvęs kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės. 1919 m. spalio 30 d. pulkui suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino vardas. 1918–1940 m. Lietuvos kariuomenėje buvo devyni pėstininkų pulkai: 1-asis pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulkas, 2-asis pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo pulkas, 3-iasis pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulkas, 4-asis pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas, 5-asis pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulkas, 6-asis pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margirio pulkas, 7-asis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulkas, 8-asis pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulkas, 9-asis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas.
Kareivių asmens ženklai Europoje naudojami nuo 1870–1871 metų Prancūzijos–Prūsijos karo. Tokių ženklų svarbiausias tikslas buvo nustatyti žuvusio ar sužeisto kario asmens tapatybę. Lietuvos kariuomenėje kareivių asmens ženklai atsirado 1924 m., pradžioje jie buvo aštuonkampio formos, 1929 m. patvirtinti apskritimo formos ženklai.

