1-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulko kareivio asmens identifikavimo ženklas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1929–1940 m.

  • Sukūrimo vieta
    Lietuva

  • Medžiaga, technika
    Žalvaris, kaldinimas

  • Matmenys
    Skersmuo 35 mm

  • Inventoriaus numeris
    M 2064

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    1972 m. įsigytas iš kolekcininko Adomo Griciaus.

Apie muziejinę vertybę

Ženklas apvalus, jame yra įrašas: „I PĖST. D.L.K. GEDIMINO PULKAS // 40 No. / 1 kp.“ (skaičiai reiškia asmens numerį ir kuopos numerį).
1918 m. lapkričio 23 d. ministras pirmininkas, kartu ėjęs ir užsienio reikalų bei krašto apsaugos ministro pareigas, Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės kūrimo. Pulkininkas Jonas Galvydis-Bikauskas (1864–1943) buvo paskirtas 1-ojo pulko vadu. Vėliau pulko vadu tapo Antanas Juozapavičius (1894–1919), pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, žuvęs kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės. 1919 m. spalio 30 d. pulkui suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino vardas. 1918–1940 m. Lietuvos kariuomenėje buvo devyni pėstininkų pulkai: 1-asis pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulkas, 2-asis pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo pulkas, 3-iasis pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto pulkas, 4-asis pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas, 5-asis pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulkas, 6-asis pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margirio pulkas, 7-asis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulkas, 8-asis pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulkas, 9-asis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas.

Kareivių asmens ženklai Europoje naudojami nuo 1870–1871 metų Prancūzijos–Prūsijos karo. Tokių ženklų svarbiausias tikslas buvo nustatyti žuvusio ar sužeisto kario asmens tapatybę. Lietuvos kariuomenėje kareivių asmens ženklai atsirado 1924 m., pradžioje jie buvo aštuonkampio formos, 1929 m. patvirtinti apskritimo formos ženklai.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių muziejinių vertybių: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat muziejinės vertybės, susijusios su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Muziejinės vertybės apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduotos muziejinės vertybės, archeologinė medžiaga. Saugomos kelios muziejinės vertybės iš Senienų muziejaus rinkinių.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduotos muziejinės vertybės, archeologinė medžiaga. Saugomos kelios muziejinės vertybės iš Senienų muziejaus rinkinių.

Filofaleristikos rinkinyje saugomi XIX a. – XXI a. pradžios suvenyriniai, propagandiniai, jubiliejiniai ženkleliai, organizacijų, identifikavimo, skiriamieji ir kitokio pobūdžio ženklai. Vertingiausią rinkinio dalį sudaro lituanistinės XIX a. – XX a. pirmos pusės muziejinės vertybės. 1994 m. muziejus įsigijo kolekcininko Algimanto Astiko (1929–1990) surinktų tarpukario Lietuvos ženklų kolekciją.

Didžiąją rinkinio dalį sudaro sovietiniai XX a. antros pusės propagandiniai ir suvenyriniai ženkleliai. Dalis šių muziejinių vertybių perimta iš reorganizuoto Revoliucijos muziejaus. Paminėtinos ir kolekcininko Algimanto Urbono (įsigyta 1980, 1988 m.), Rimvydo Racėno (dovanota 2018 m.) kolekcijos.

Įdomi iš Algimanto Urbono įsigyta Atgimimo laikotarpio (XX a. 9–10 deš.) muziejinių vertybių kolekcija. Saugomos asmeninės dailininko Jono Varno, signataro Romualdo Ozolo, visuomenės veikėjos Gražinos Ručytės-Landsbergienės surinktos ženklelių kolekcijos.