1-ojo laipsnio Vyties Kryžius su kalavijais

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    Įsteigtas 1919 m.

  • Sukūrimo vieta
    Lietuva

  • Medžiaga, technika
    Vario lydinys, raudonas emalis, muaras, kaldinimas, montavimas, audimas

  • Matmenys
    Ženklas 42×26 mm, su ąsele 48×26 mm, kaspinėlis 41×24 mm

  • Inventoriaus numeris
    M 2948

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    1919 m. įteiktas 2-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo pulko kapitonui Eduardui Noreikai.

  • Papildoma informacija
    Iš Algimanto Astiko kolekcijos, įsigytas 1994 m.

Apie muziejinę vertybę

Apdovanojimas dvigubo kryžiaus formos. Averse centre – šešiakampis raudonai emaliuotas skydas su Vyčiu, po skydu – du sukryžiuoti kalavijai. Reverse įrašas: „už / Narsuma“, Lietuvos kariuomenės įkūrimo data „1918 / XI / 23“ ir įkaltas apdovanojimo numeris „N 743“. Apdovanojimo kaspinėlis skirtas segti prie krūtinės, raudonas, su dviem juodomis juostelėmis iš abiejų pusių, ant kaspinėlio įsegta viena penkiakampė žvaigždutė, reiškianti laipsnį.

1919 m. Lietuvos kariuomenei visomis kryptimis kovojant su priešais, buvo įsteigtas pirmas nepriklausomos Lietuvos Respublikos apdovanojimas – kryžius „Už Tėvynę“, skirtas apdovanoti pasižymėjusiems kautynėse kariams. Šio apdovanojimo ženklai taip ir nebuvo pagaminti, kariams buvo įteikiami raudoni-juodi kaspinėliai, skirti nešioti sagos kilpelėje. 1920 m. apdovanojimo pavadinimas pakeistas į Vyties Kryžių, pakeista ir jo išvaizda. Apdovanojimas buvo dviejų rūšių – su kalavijais ir be jų. Abi rūšys turėjo tris laipsnius, iš kurių trečias buvo aukščiausias.

Eduardas Noreika (1897–1923), 1916 m. baigęs Gatčinos (Rusija) karo mokyklą, tarnavo Rusijos kariuomenėje, gavo karininko laipsnį. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. įstojo savanoriu į 2-ąjį pėstininkų pulką, kovojo su bolševikais. Pasižymėjo narsumu mūšiuose, jo vadovaujami kariai 1919 m. rugpjūčio mėnesį užėmė kelis strateginius kaimus, taip priversdami bolševikus pasitraukti iš įtvirtintų svarbių pozicijų Rytų Lietuvoje. Už parodytą narsą 1919 m. lapkričio mėnesį buvo apdovanotas Vyties Kryžiumi. Vėliau kovėsi su bermontininkais, lapkričio mėnesį dalyvavo Radviliškio kautynėse. 1920 m. kovėsi su Lenkijos kariuomene, lapkričio mėnesį pasižymėjo mūšiuose ties Giedraičiais. Už šias kautynes 1923 m. (jau po mirties) buvo antrą kartą apdovanotas Vyties Kryžiumi, šįkart 2-ojo laipsnio. Baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1923 m. sausio mėnesį Klaipėdos sukilimo metu žuvo.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 217 tūkstančių muziejinių vertybių: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat muziejinės vertybės, susijusios su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Muziejinės vertybės apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduotos muziejinės vertybės, archeologinė medžiaga. Saugomos kelios muziejinės vertybės iš Senienų muziejaus rinkinių.

Faleristikos rinkinyje saugomi Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Latvijos, Vokietijos ir kitų šalių XVIII a. pabaigos – XXI a. pradžios ordinai ir apdovanojimo medaliai; garbės ženklai ir kiti apdovanojimo žymenys rinkinyje išskirti į atskirą grupę. Paminėtini Abiejų Tautų Respublikoje XVIII a. antroje pusėje įsteigti apdovanojimo medaliai „Virtuti Militari“ (Už karinius nuopelnus), „Merentibus“ (Už nuopelnus). Tarp 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos apdovanojimų ir Lietuvos piliečiams įteiktų užsienio valstybių apdovanojimų saugomi Vasario 16-osios Akto signatarų Kazio Bizausko, Jurgio Šaulio, diplomatų Stasio Girdvainio, Stasio Lozoraičio vyresniojo apdovanojimai.

Formuojama šiuolaikinės Lietuvos faleristikos kolekcija, kaupiami valstybiniai, įstaigų, draugijų ir kiti apdovanojimo ženklai. Tarp vertingiausių muziejinių vertybių – 1991 m. sausio 13-ąją žuvusių Alvydo Matulkos ir Igno Šimulionio apdovanojimai. Saugomi diplomatų Stasio Lozoraičio jaunesniojo, Stasio Antano Bačkio, generolo Kazio Skučo, Kovo 11-osios Akto signatarų prof. Vytauto Landsbergio, Romualdo Ozolo apdovanojimai.