1-ojo laipsnio Vyties Kryžius su kalavijais
Apie muziejinę vertybę
Apdovanojimas dvigubo kryžiaus formos. Averse centre – šešiakampis raudonai emaliuotas skydas su Vyčiu, po skydu – du sukryžiuoti kalavijai. Reverse įrašas: „už / Narsuma“, Lietuvos kariuomenės įkūrimo data „1918 / XI / 23“ ir įkaltas apdovanojimo numeris „N 743“. Apdovanojimo kaspinėlis skirtas segti prie krūtinės, raudonas, su dviem juodomis juostelėmis iš abiejų pusių, ant kaspinėlio įsegta viena penkiakampė žvaigždutė, reiškianti laipsnį.
1919 m. Lietuvos kariuomenei visomis kryptimis kovojant su priešais, buvo įsteigtas pirmas nepriklausomos Lietuvos Respublikos apdovanojimas – kryžius „Už Tėvynę“, skirtas apdovanoti pasižymėjusiems kautynėse kariams. Šio apdovanojimo ženklai taip ir nebuvo pagaminti, kariams buvo įteikiami raudoni-juodi kaspinėliai, skirti nešioti sagos kilpelėje. 1920 m. apdovanojimo pavadinimas pakeistas į Vyties Kryžių, pakeista ir jo išvaizda. Apdovanojimas buvo dviejų rūšių – su kalavijais ir be jų. Abi rūšys turėjo tris laipsnius, iš kurių trečias buvo aukščiausias.
Eduardas Noreika (1897–1923), 1916 m. baigęs Gatčinos (Rusija) karo mokyklą, tarnavo Rusijos kariuomenėje, gavo karininko laipsnį. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1919 m. įstojo savanoriu į 2-ąjį pėstininkų pulką, kovojo su bolševikais. Pasižymėjo narsumu mūšiuose, jo vadovaujami kariai 1919 m. rugpjūčio mėnesį užėmė kelis strateginius kaimus, taip priversdami bolševikus pasitraukti iš įtvirtintų svarbių pozicijų Rytų Lietuvoje. Už parodytą narsą 1919 m. lapkričio mėnesį buvo apdovanotas Vyties Kryžiumi. Vėliau kovėsi su bermontininkais, lapkričio mėnesį dalyvavo Radviliškio kautynėse. 1920 m. kovėsi su Lenkijos kariuomene, lapkričio mėnesį pasižymėjo mūšiuose ties Giedraičiais. Už šias kautynes 1923 m. (jau po mirties) buvo antrą kartą apdovanotas Vyties Kryžiumi, šįkart 2-ojo laipsnio. Baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1923 m. sausio mėnesį Klaipėdos sukilimo metu žuvo.

