„Istorijos miestui ir pasauliui“: 2025–2026 m. paskaitų ciklas

Naujai perskaitytos asmenybės

  • Įvairios datos (žr. aprašyme)

  • 18 val.

  • Senasis arsenalas

  • Arsenalo g. 3, Vilnius

  • Renginys

  • Nemokamai

Paskaitų ciklas „Istorijos miestui ir pasauliui“ yra tęstinis Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto projektas, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į daug kam negirdėtas, istorijos paraštėse nugulusias temas ir muziejines vertybes.

„2025-2026 m. paskaitų cikle kalbėsime apie naujai perskaitytas įvairių žmonių biografijas. Būtent kalbėdami apie konkrečius žmones galime užčiuopti tikrąjį laiko bėgimą, jo dramatiškumą ir unikalumą. Šimtu procentų suvokti žmogaus gyvenimo pasirinkimus bei mąstymo vingius – užduotis begalinė ir tikriausiai neįgyvendinama. Be to, argi lengva būtų gyventi pasaulyje, kuriame egzistuotų suprasti ir atskleisti žmogaus veikimo, galvojimo, gerumo ar piktadarybių darymo principai? Žmogaus unikalumas yra daug įdomesnis nei schematiški procesai ir dėsniai, kuriuose žmonės atlieka tik jiems priskirtus laiko sraigtelių vaidmenis. Istorija ir istorijos yra apie žmones, nes tik jie patiria laiko tėkmę, rašo ir pasakoja apie praeitį… užmiršta“, – temos aktualumą pristato vienas iš projekto organizatorių, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Akademinių reikalų ir tarptautinių ryšių prodekanas dr. Norbertas Černiauskas.

Paskaitos vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus renginių salėje (įėjimas per Senąjį arsenalą, Arsenalo g. 3, Vilnius). Dalyvaudami gyvai klausytojai turės progą iš arti apžiūrėti pristatomas muziejines vertybes ir užduoti dominančius klausimus. Vėliau paskaitų įrašus bus galima stebėti portale 15min.lt arba Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube kanale.

Vytauto Didžiojo laikai (1392–1430) Lietuvos istorinėje savimonėje užima ypatingą vietą: tai Lietuvos galybės metas, bet kartu ir būsimo nuosmukio nuojauta, kuriuos simbolizuoja tokie įvykiai kaip Žalgirio mūšis ir neįvykusi karūnacija. Kas lemia ilgą ir neblėstantį Vytauto atminimą? Kokie pokyčiai siejami su jo vardu? Kokie buvo to meto monarchinės valdžios atributai? Kaip Vytautas ir jo valdžia atrodo kitų vėlyvųjų Viduramžių monarchų kontekste?

Muziejinę vertybę pristatys: Numizmatikos skyriaus vyresn. rinkinio kuratorius Eduardas Remecas.

Muziejinė vertybė: LDK. Vytauto moneta, XV a. pr. („stulpai“ / ietigalis su kryžiumi).

Po Versalio taikos sutarties pasaulinis diplomatijos centras persikelia iš Paryžiaus į Ženevą. Čia įkuriama Tautų Sąjunga, turinti užtikrinti taiką ir vienodas nepriklausomų valstybių galimybes tarptautinėje politikoje. Lietuvai ši organizacija tampa ypač svarbi, nors slegia neišspręstos teritorinės problemos, kaimynystėje kyla grėsmingi totalitariniai režimai, formuojasi naujos sąjungos. Nepaisant to, jaunoji diplomatų karta noriai imasi darbo ir bando laviruoti staiga užgriuvusioje modernybėje – joje surasti savo ir Lietuvos kelius. Ar tikrai tik lietuviai rūpinosi mūsų šalies reikalais? Kaip iš garsios Radvilų giminės kilusi Gabrielė Radvilaitė iš naujo atrado ryšį su protėvių gimtine? Galbūt kultūrinė diplomatija ir intelektualinis bendradarbiavimas galėjo pagelbėti ten, kur neužteko politinės valios?

Muziejinę vertybę pristatys: Istorijos skyriaus vyresn. rinkinio kuratorius Jokūbas Čiurlionis.

Muziejinė vertybė: A. Jakšto knygelė „Lietuva ir Tautų Sąjunga“, išleista 1919 m. Kaune, „Šviesos“ spaustuvėje.

Taurapilio pilkapyne (Utenos r.) aptiktas itin turtingas Tautų kraustymosi laikotarpio kario kapas. Pabrėžiant šio asmens išskirtinumą, istoriografijoje prigijo kunigaikščio terminas. Vyrauja nuomonė, jog tai – imigrantas iš kitų kraštų arba tolimuose karo žygiuose dalyvavęs vietos gyventojas. Tačiau tiek kunigaikštį, tiek kitus gretimuose pilkapiuose palaidotus karius tebegaubia paslaptis. Ją bent kiek praskleisti padeda nauji tyrimai.

Muziejinę vertybę pristatys: Priešistorinės archeologijos skyriaus vyresn. rinkinių kuratorė Šarūnė Valotkienė

Muziejinė vertybė: Taurapilio kunigaikščio kapas

1957 m. LKP CK pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus, kalbėdamas su sovietų Lietuvos rašytojais, tarė: – „Mums reikia pasiekti, kad Maironis irgi tarnautų mums“. Ši frazė parodo, kad Sniečkus tautinę kultūrą, Lietuvos istoriją ir jai svarbias personas laikė instrumentu siekiant savų tikslų. Trakų pilis, Žalgirio mūšis, Dariaus ir Girėno skrydis – tai tik keli Lietuvos istorijos epizodai, kuriuos Sovietų Lietuvoje bandyta panaudoti sovietizuotam istorijos naratyvui plėtoti. Visgi, esama teigiančių, kad tokiu būdu Lietuvos komunistai priešinosi Maskvos diktatui ir jų veikloje būta nemažai nacionalkomunistinio nusiteikimo. Paskaitoje bus analizuojama, ar galima Sniečkų (ir kitus) laikyti nacionalkomunistu, kokia minėtos politikos esmė ir tikslai ir kuo galima paaiškinti dėmesį minėtiems, iš pažiūros, su komunistine ideologija prasilenkiantiems dalykams.

Muziejinę vertybę pristatys: vyresn. rinkinio kuratorė Rūta Kuodytė.

Muziejinės vertybės: 1973 m. A. Sniečkui suteikto Socialistinio darbo didvyrio vardo medalis „Pjautuvas ir kūjis“ ir kartu teiktas Lenino ordinas.

Lietuvos nacionalinis muziejus atsiriboja nuo komunizmo ir bet kokios ideologijos, pažeidžiančios laisvę bei žmogaus teises. Paskaita „„Mums reikia pasiekti, kad Maironis irgi tarnautų mums“. Ar Antanas Sniečkus buvo nacionalkomunistas?“ nėra skirta komunizmo idėjų propagavimui – priešingai, jos tikslas kelti klausimus ir skatinti diskusiją.

Juozas Šibaila tarpukariu – mokytojas, šaulys ir jaunalietuvis, aplink kurį sukdavosi mokiniai ir didžioji dalis kultūrinio provincijos gyvenimo; vėliau – šeimos netekęs 1941-ųjų birželio sukilėlis; galiausiai – partizanų vadas, vienas iš Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949-02-16 deklaracijos signatarų, kartais pavadinamas Laisvės kovų ideologu. Šibailos gyvenimo pasakojimas suteikia galimybę į lūžinius XX a. vidurio Lietuvos istorijos įvykius pažvelgti iš artimos, asmeninės perspektyvos, o pokario partizanų karą pažinti ne vien kaip herojišką karinį pasipriešinimą okupantui, bet ir kaip įvairialypę rezistenciją, kurioje šalia ginklų tauškėjo ir rašomosios mašinėlės bei šiugždėjo antisovietinės spaudos lapai.

Kas tarpukario kaimo mokytoją atvedė į partizanų gretas? Koks buvo jo, kovotojo, kelias? Kokia buvo Šibailos siūloma ir įsivaizduojama Laisvės kovų ideologija?

Muziejinę vertybę pristatys: vyresn. rinkinio kuratorė Virginija Rudienė.

Muziejinės vertybės: „Prie rymančio rūpintojėlio“ (IRN 1211); „Rūpintojėlis. LLKS partizano maldos ir apmąstymai“, 1952 m. nr. 5 (IRN 5295) ir kitas jo pagrindu parengtas leidinukas.

Šiemet minim trijų Lietuvos archeologijai ir istorijai reikšmingų mokslininkų jubiliejus: habil. dr. Jono Puzino (1905–1978), habil. dr. Adolfo Tautavičiaus (1925–2006) ir habil. dr. Vytauto Urbanavičiaus (1935–2024). Šio pranešimo tikslas – pristatyti šias iškilias archeologijos mokslo asmenybes, jų išsakytas hipotezes apie Vilniaus pilių raidą ir sostinės, kaip politinio centro, pradžią. Taip pat aptarti, kaip nauji tyrimai papildė ar pakeitė jų įžvalgas bei kokie klausimai iki šiol dar liko neatsakyti.

Muziejinę vertybę pristatys: Viduramžių ir Naujųjų laikų archeologijos skyriaus Vyr. rinkinio kuratorė Eglė Zaveckienė

Muziejinė vertybė: XVI a. vidurio portretinis koklis iš Adolfo Tautavičiaus Vilniaus Žemutinės pilies šiaurinės dalies archeologinių tyrimų 1960 m.

Pasaulyje gyvena daug žmonių, o dar daugiau jų – gyveno. Atidžiau žvilgtelėję į savo delnus, pastebėsime – jie tušti, bet kai mirsime – kas nors vis tiek mūsų bent akimirkai pasiges. Tiesa, gali būti ir dar baisiau – kas nors skaitys mūsų dienoraščius… Halina Kairiūkštytė – pirmoji menotyros mokslų daktarė Lietuvoje, išties novatoriška ir žavi asmenybė, mokslininkė-mama-moteris – paliko beveik 70 metų apimančios egodokumentikos. Paskaitoje: vartysime 1929-1940 metų dienoraščius; pūs H. Kairiūkštytės vakarietiški-novatoriški vėjai; vyks mūšio „Išsikovok vietą vyriškosios inteligentijos dominuojamose srityse tarpukariu!" rekonstrukcija; čiuožinėsime ant ledo; spręsime motinystės rebusus; keliausime maršrutu Kaunas–Ryga–Vilnius. Neapsieisime ir be terapinės sesijos apie jutulingumą, meilę ir kitokias kančias!

Muziejinę vertybę pristatys: Ikonografijos sk. Tapybos ir ikonų rinkinio kuratorė Karolina Bukovskytė. 

Muziejinė vertybė: T 1058 Vytautas Kairiūkštis, Jūros šventė Palangoje, Kaunas, 1940 m., drobė, aliejus, 77 × 61 cm (Vytautas – Halinos Brolis).

Jauno Vilniaus mitas atsirado sovietmečiu ir sunkiai suvokiamu būdu atgimė šiais laikais, o štai Vilniaus kaip Gailestingumo miesto garsas turi žymiai gilesnes ir autentiškesnes šaknis. Prie to nemažai, gal net lemiamai, prisidėjo netoli Vilniaus gimęs ir du dešimtmečius čia vaisingai apaštalavęs kunigas Mykolas Sopočka, 2008 m. paskelbtas palaimintuoju. Nors Vilniuje jau 16 metų veikia jo vardu pavadintas hospisas ir jo atminimas aktyviai palaikomas lenkakalbėje Vilnijos visuomenės dalyje, tačiau lietuviškoje atmintyje šio iškilaus dvasininko paveikslas dar tebėra labai blankus. Siekiant paryškinti jo kontūrus, prasminga klausti, kokioje dvasinėje ir kultūrinėje aplinkoje tarpukariu užgimė Dievo Gailestingumo kultas, kaip jis buvo priimtas skirtingomis kalbomis kalbėjusiose miesto katalikų bendruomenėse, kaip su Pal. Mykolo Sopočkos teologine perspektyva derėjo jo praktiniai gailestingumo darbai (pavyzdžiui, persekiojamų žydų gelbėjimas nacių okupacijos metais jam pačiam slapstantis seserų uršuliečių vienuolyne Juodšiliuose).

Muziejinę vertybę pristatys: Ikonografijos sk. vyresn. rinkinio kuratorė Diana Streikuvienė. 

Muziejinė vertybė: Šv. Mykolo bažnyčia Vilniuje. 1934 m. Autorius Walenty Romanowicz (1911–1945). 

Ketvirto dešimtmečio pabaigoje, sugrįžusi po studijų Berlyne, Danutė Nasvytytė savo veikla suteikė alternatyvą Lietuvos scenoje įsitvirtinusiam klasikiniam baletui. Jauna ir ambicinga mergina pristatė išraiškos šokį ir įkūrė Ritminės gimnastikos ir Meno šokio studiją, kurioje mokėsi įvairaus amžiaus mokiniai. Nasvytytė pradėjo nuoseklią veiklą, supažindinama bendrapiliečius su moderniomis Vakarų choreografinėmis idėjomis, nepaisant to, kad planus galėjo sugriauti 1939 m. rudenį kilęs Antrasis pasaulinis karas. Paskaitoje bus pristatoma D. Nasvytytės kultūrinė veikla Lietuvoje.

Muziejinę vertybę pristatys: Fotodokumentikos skyriaus vyresn. rinkinio kuratorė Vitalija Jočytė

Muziejinė vertybė: Vytauto Augustino negatyvų kolekcija – 20 negatyvų serija, kurioje Danutė Nasvytytė bei jos šokių studijos šokėjos. Negatyvai 6×6 formato, pristatoma keletas atspaudų iš šios serijos.

Žymiausias prof. Voldemaro biografijos tyrėjas Gediminas Rudis yra teigęs: „jei surinktume visus Juozo Tumo-Vaižganto atsiliepimus [apie Voldemarą] ir pamėgintume juos pavaizduoti grafiškai, gautume tai šaunančią į padangę, tai žemiau grindų nukrintančią kreivę". Bet kuriuo atveju, Voldemarą „suvelti į bendrą paprastų žmonių makalynę būtų sunku." (Vincas Krėvė).

Viena kontroversiškiausių tarpukario Lietuvos asmenybių ir šiandien lieka Augustinas Voldemaras (1883–1942). Stipriai įvairuoja ne tik jo politinės, tačiau ir akademinės veiklos vertinimai. Voldemaras turėjo klasikinės filologijos išsilavinimą, domėjosi visuotine ir Lietuvos istorija, buvo neabejingas filosofiniams ir sociologiniams klausimams. Detalesnis įsižiūrėjimas į Voldemaro biografiją atveria nemažai naujo – apie ką anksčiau nekalbėta. Tad aktualu iš naujo klausti – kas toks buvo prof. Voldemaras?

Muziejinę vertybę pristatys: Ikonografijos sk. vyresn. rinkinio kuratorė dr. Evelina Bukauskaitė. 

Muziejinė vertybė: Augustinas Voldemaras. Autorius Kęstutis Grigaliūnas (g. 1957 m.). Iš grafikos atspaudų albumo „Mirties dienoraščiai", 2009–2012 m. 

Nors Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikr. Alfonsas Čipkus, 1919–2015) dažniausiai pristatomas kaip poetas, jo intelektualinės veiklos mastas ir įvairovė neleidžia abejoti jo kaip ryškios intelektualo figūros svarba XX–XXI a. pradžios Lietuvos kultūros istorijoje. Nykos-Niliūno atvejis atskleidžia savitą Vakarų kultūros modelį ir išskirtinį kultūrinės tapatybės konstravimo procesą. Paradoksalu, tačiau jo kaip viešojo intelektualo laikysena buvo grindžiama atsiribojimu nuo politinių ar kultūrinių sambūrių. Ši pozicija, pasitelkta slapyvardžių strategija ir dienoraščių publikavimas leido konstruoti savąją kultūrinę tapatybę viešojoje erdvėje, o privačiai gyventi savo susikurtoje komunikacinėje ir intelektualinėje aplinkoje, orientuotoje į, jo suvokimu, klasikinę Vakarų kultūrą.

Muziejinę vertybę pristatys: LNM Ikonografijos skyriaus vyresnioji rinkinio kuratorė Daiva Narkauskienė.

Muziejinė vertybė: Poezijos dienos Čikagoje. Lietuvių religinė poezija. Alfonso Nykos-Niliūno kūryba 1984 m. gegužės 25–26 d. Jaunimo centre Išleista Čikagoje, JAV. 1984 m. 

Istorijos didžiavyriai visuomet mėgo ne tik didžius darbus, bet ir skambius pasakojimus apie šiuos žygius, o iš tiesų – apie save. Rašydami autobiografinius tekstus, didžiavyriai dalijasi sukaupta gyvenimiška patirtimi, aiškina priimtus sprendimus, atsako tikriems ar numanomiems kritikams ir palieka savo liudijimus ateities kartoms. Taip jau nutinka, kad dažniausiai šie autobiografiniai pasakojimai tampa kiek gražesni už tikrovę ir tą vaizdą, kurį mato praeitį tirdami istorikai, autobiografijose pastebintys nutylimas vietas, prieštaravimus ir klišes. O kaip šiame kontekste atrodo vieno svarbiausių sovietmečio Lietuvos rezistentų Antano Terlecko (auto)biografinis pasakojimas?

Muziejinę vertybę pristatys: vyresn. rinkinio kuratorė Virginija Rudienė.

Muziejinė vertybė: Lietuvos laisvės lygos lyderių inicijuoto kreipimosi į SSRS, VFR, VDR valstybių, pasirašiusių Atlanto chartiją, vyriausybes, Suvienytųjų Nacijų Organizacijos generalinį sekretorių juodraštis, rašytas 1979 m. rugpjūčio 22 d., priklausęs Antanui Terleckui.

Paskaita vyks Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius)

Leidžiantis Tauro gatve, Taurakalnio papėdėje matyti nr. 10 pažymėtas 1937 m. pastatytas keturaukštis namas, dažnai dar vadinamas tiesiog „Profesorių namu“. 1939 m. spalio mėn. Lietuvai atgavus Vilnių, lenkiškasis Stepono Batoro universitetas gruodžio 15 d. buvo uždarytas. Vietoj jo pradėjo veikti Vilniaus universitetas su perkeltais iš Kauno Humanitarinių mokslų ir Teisės fakultetais. Atvykstančiai į Vilnių profesūrai reikėjo gyvenamųjų patalpų. Todėl šis daugiabutis buvo nacionalizuotas ir tapo atvykusių kauniečių prieglobsčiu. Galėtume išskirti tris-keturias namo gyventojų „kartas“: pastato savinininkas ir jo nuomininkai; VDU profesūra, kurios dauguma buvo priversta emigruoti; sovietinio Vilniaus universiteto profesoriai, kultūros ir meno veikėjai bei jų palikuonys. Visi šie gyventojai, kaip ir besikeičiantis gatvės pavadinimas (Boufalo tapo Tauro, po to Vasario 16-osios, Liepos 21-osios ir vėl virto Tauro gatve), galėtų papasakoti apie skirtingus laikmečius ir istorijas. Taigi, kas gyveno Tauro g. name nr. 10? Kokios šių gyventojų istorijos ir jų likimai?

Muziejinę vertybę pristatys: vyresn. rinkinio kuratorė Karolina Glinska

Muziejinė vertybė: Biržiškų fortepijonas: pagamintas Vokietijoje, „C. Bechstein“, 1938 m.

Daugiau

Ekskursija „Jono Šliūpo Palanga: tarpukario miesto istorijos“
„Atgiję šaukštai“ – autorinis Aurelijos Čeredaitės spektaklis ir kūrybinės dirbtuvės | KŪRYBATORIJA
LNM dalyvauja „Comic Con Baltics“
Tarptautinė paroda „Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“
Mano močiutės rankdarbiai leido geriau ją pažinti | Susitikimas su menininke Inga Skripka
Tarptautinė paroda „Žmogus tarp pasaulių“
Poezijos ir muzikos perfomansas „Pro atvirus langus“ #1
Diskusija „Vaikams skirtų knygų leidyba: dizainas, mados, tendencijos”
Ekskursijos mieste: vilnietiškos vasaros prieš 100 metų
Paroda „Ta gėlė atrodo kaip dronas“
Tarptautinė konferencija „Išsklaidytas, atrastas, susietas: naujas žvilgsnis į pasklidusį paveldą“
„Istorikų pokalbis. Józef Mackiewicz, Barbara Toporska, Stasys Lozoraitis, Vincenta Lozoraitienė. Laiškai“
Knygos vaikams „Knygų slibinas. Fantastinis pasakojimas apie knygų grožį“ pristatymas
Ainiškas Šeimų savaitgalis
Knygos „XIX a. Lietuvos dailės paraštėse: nepastebėta miesto kasdiena“ pristatymas
Pažintinis edukacinis žaidimas šeimoms „Slaptas bastėjos kodas“
Ekskursijos su mažyliais Istorijų namuose
Edukacinis žaidimas šeimoms „Misija: Geležinis vilkas – dovana tėčiui“
Parodos uždarymo vakaras: nuo Kagano iki memų
Ekskursija „Iš kartos į kartą: šeimų istorijos“