Paskaitoje tarpdalykiškai nagrinėjama lietuvių ornamento (tekstilės juostų ir diminių audinių) tradicija ir simbolika, jų archajiškų ženklų gyvybingumas. Ornamento tradicija stiprina tautinį bendruomeniškumą ir įvairialaikę, įvairiaamžę kultūrinę bendrystę. Ji ne tik perduodama iš kartos į kartą, bet ir kūrybingai perkuriama, interpretuojama moderniaisiais laikais (pvz., M. K. Čiurlionio dailės kompozicijose), plėtojant tautinius simbolius, emblematiką, logotipus, puoselėjant alternatyvią ekologišką pasaulėjautą ir numedžiagintą, eksperimentinį ar trumpalaikį meną (liepsnojančios žvakių ir šiaudinių skulptūrų instaliacijos) arba skaitmeninį meną bei estetiką (programose, interaktyviai generuojančiose su asmens tapatybe susietus ornamentus interneto svetainėse Zīme).

Aptariant XIX–XXI a. lietuvių etninės, populiariosios ir profesionaliosios vizualinės kultūros reiškinius, pasitelkiamas platus tarpkultūrinis laiko ir geografijos kontekstas, apimantis ir gerokai nutolusius kitų civilizacijų horizontus. Savųjų, vietinių kultūros simbolių pažinimas globalizacijos akivaizdoje platesniame tarptautiniame istoriniame kontekste skatina naujai atrasti savąjį paveldą ir jį toliau kūrybingiau puoselėti.

Paskaitoje nagrinėjami klausimai sudomins meniškos sielos žmones ir visus, kuriems nesvetima kultūros tradicija, jos simboliai ir sąsaja su mitologiniu pasaulėvaizdžiu bei būties filosofija.

Kada? 2025 m. birželio 7 d. 12 val.

Kur? Istorijų namų edukacinėje salėje (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius)

Visa Etnografinio šeimų savaitgalio programa: spausti čia.