Balkonas mene. Pokalbis su Egle Ridikaite ir Egle Karpavičiūte

Pokalbių erdvė. „Balkono fenomenas: istorija ir kasdienybė“

Signatarų namų balkonas – laisvės simbolis, kasmet sutraukiantis šimtus žmonių iš naujo pajusti tikros laisvės emociją. Pokalbių erdvė, skirta polemikai su gyvąją istorija. Pokalbius moderuoja Nacionalinės premijos laureatė menotyrininkė Laima Kreivytė.

Kovo 4 d. antradienis 18 val. „Balkonas mene“. Pokalbis su dviem menininkėmis: Egle Ridikaite ir Egle Karpavičiūte apie balkonus kūryboje.

Laima Kreivytė – Lietuvos nacionalinės premijos laureatė, dailėtyrininkė, parodų kuratorė, menininkė ir poetė.

Eglė Ridikaitė – gimė 1966 metais Kupiškyje. Gyvena ir kuria Vilniuje. 1991–1997 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje, Tapybos katedroje: tiek bakalauro, tiek magistro studijose. Eglė Ridikaitė išsiskiria savita tapybos koncepcija ir monumentalia kasdienybės poetika. Į paveikslus perkeldama jai svarbius, o kitiems nereikšmingus radinius ji prikelia bendras patirtis kaip kodą susikalbėjimui.

Eglė Karpavičiūtė – gimusi 1986 metais Raseiniuose. 2003–2012 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybos bakalauro, magistro ir meno aspirantūros studijas. Menininkės kūrybinio tyrimo objektas – kultūros pasaulis, visų pirma vizualioji kultūra. Pagrindiniai E. Karpavičiūtės tapybos motyvai – žymūs meno kūriniai (tapyba, performansai, instaliacijos, readymade darbai), architektūriniai objektai ir kiti kultūriniai artefaktai. Taikydama tapybos paveiksle principą (plačiau – kūrinio kūrinyje) ir perpiešdama žinomų menininkų darbus, Karpavičiūtė kvestionuoja jų universalų suvokimą, kūrinio originalumo sampratą ir menininko statusą. Ji įamžina laikinus meninės raiškos pavidalus ir meno struktūras pasitelkdama ilgaamžę tapybos mediją, taip reflektuodama tapybos santykį su kitomis meno šakomis ir tarsi pabrėždama tapybos viršenybę, kuri šimtmečiais dominavo meno hierarchijoje.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.