Lapkričio 27 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus Istorijų namuose atidarys patirtinę Antano Sutkaus fotografijų parodą. Parodoje „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ atskleidžiamas disonansas tarp tariamai beklasėje visuomenėje kartu egzistavusių pasaulių: Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje prabangiai gyvenusios privilegijuotos nomenklatūros ir paprastų žmonių gyvenimo. A. Sutkaus fotografijose užfiksuoti nomenklatūros gyvenimo užkulisiai unikaliai dokumentuoja tai, kas nuo visuomenės buvo slepiama – analogiškų vaizdų kitur pasaulyje nėra aptinkama.

Gražūs vaizdai, skaudus disonansas ir pasipriešinimas diktatūrai

„Šios parodos idėja gimė kai 2022 m. Vladimiras Putinas paskelbė plataus masto invazinį Rusijos karą prieš Ukrainą, – pasakoja parodos „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ kuratorius Thomas Schirmböckas. –Susisiekiau su Antanu Sutkumi ir sutarėme, kad savo turimomis priemonėmis – informacija ir fotodokumentais – galime atkreipti dėmesį į diktatūrinių sistemų keliamą pavojų. Žinojau, kad A. Sutkus savo archyvuose turi unikalių nomenklatūros gyvenimą atskleidžiančių fotografijų, kurios parodo skaudų disonansą tarp Sovietų Sąjungos viešai deklaruotos „beklasės visuomenės“ ir nelygybės kupinos realybės okupuotoje Lietuvoje.“

Nomenklatūros egzistavimas Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje buvo vieša paslaptis. Tai buvo elitinė privilegijuota klasė, turėjusi galią pagerinti savo gyvenimą paprastiems žmonėms nepasiekiamais būdais, tokiais kaip specialūs butai, automobiliai, apsipirkimas specialiose parduotuvėse ir kitais. Net būdamas Komunistų partijos narys negalėjai būti garantuotas dėl vietos nomenklatūroje, tačiau beveik visi nomenklatūrininkai buvo partijos nariai. Nepriklausydamas nomenklatūrai nežinojai, kaip būti „įtrauktam į sąrašą“, tačiau tinkamų žmonių pažinojimas neabejotinai padėjo. Aplink nomenklatūrą susibūrusios ištisos pagalbininkų grupės taip pat įgijo galimybę naudotis nomenklatūros teikiamais privalumais: aptarnaujantis personalas, gydytojai, mokslininkai, kai kurie kultūros srities darbuotojai, kaip A. Sutkus, fotografavęs nomenklatūrą.

A. Sutkus pasakoja, kad ir be nomenklatūros privilegijų buvo galima rasti būdų, kaip susikurti šiokį tokį gerbūvį, pavyzdžiui, nusipirkti geros mėsos ar vaisių, tačiau nomenklatūros privilegijos veikė aukščiausiu lygmeniu: „Nomenklatūra buvo tai, kad jeigu tu nusikaltai ir tau gresia kalėjimas, tave svarsto partijos komitete arba pirminėje organizacijoje. Ir jeigu tave išmeta iš partijos, milicija jau laukia – tu areštuojamas. Jeigu tau duoda tik griežtą papeikimą, milicija iš karto nušalinama nuo bylos. Komunistų neareštuodavo.“

Parodoje „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ bus eksponuojamos A. Sutkaus fotografijos, kuriomis pasakojama apie uždarus nomenklatūros vakarėlius, politinių sprendimų arenomis tapusias medžiokles, „broliškos meilės“ bučinius, prabangų gyvenimą ir kitiems nepasiekiamą galią. Greta bus eksponuojamos ir menininko fotografijos, rodančios tai, ką daug kas dar prisimena – paprastų neprivilegijuotų žmonių gyvenimą, jų kasdienybę ir valdžios organizuotas viešas šventes. Parodoje pasakojama apie šių dviejų socialinių klasių koegzistavimą, kas apskritai prieštaravo viešai deklaruotai komunistinės santvarkos beklasei ideologijai. Pasakojimą papildys Gintaro Sodeikos muzikinė kompozicija ir Laimės Kiškūnės sukurti kvapai, kurie leis parodos lankytojui pasinerti į ano meto realybę.

Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė pasakoja, kaip svarbu atsigręžti į nomenklatūros istoriją, kad galėtume judėti pirmyn: „Žvelgdami į šias A. Sutkaus fotografijas mes matome, kad atotrūkis tarp nomenklatūros ir likusios visuomenės buvo didžiulis, nors viešai buvo teigiama, kad Sovietų Sąjungoje jokio atotrūkio tarp socialinių klasių nėra. Nėra lengva matyti, kaip vienu metu Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje dauguma žmonių gyveno nepritekliuje, kai maža privilegijuota grupė mėgavosi galia ir prabanga. Tačiau kaip visuomenė mes turime atsigręžti į šią istoriją, kad galėtume pagrįstai įvertinti, kur buvome, kiek toli nuėjome ir kur einame toliau. Tam mums padeda ir žvilgsnis iš šalies, kurį suteikia ilgai į šią temą ir A. Sutkaus kūrybą besigilinantis kuratorius T. Schirmböckas iš Vokietijos. Empatiškai analizuodamas situaciją iš šono, kuratorius patvirtina, kad ir kiti mato tai, ką matome mes. Tai stiprina supratimą tarp postsovietinio bloko ir kitų Europos šalių.“

„Manau, kad lietuviai gali didžiuotis tuo, kiek toli jie pažengė, – dalinasi T. Schirmböckas. – Ir manau, kad tai yra svarbiausia. Kad žmonės žinotų, kiek daug pasiekta. Net jei daug kam Lietuvoje vis dar nelengva gyventi, suprantu tai. Norėčiau, kad apsilankę parodoje žmonės sakytų: „Gražios fotografijos, bet kaip gerai, kad tai palikome už nugaros.“

Unikalūs laikotarpio dokumentai

Parodos kuratorius T. Schirmböckas ilgai ieškojo panašių fotografinių dokumentų, kurie atskleistų Sovietų Sąjungos nomenklatūros užkulisius. Tačiau per dešimt tyrimo metų jis kitose šalyse analogų šioms A. Sutkaus fotografijoms nerado ir teigia, kad parodoje eksponuojamos fotografijos yra unikalios pasauliniu mastu. Pats A. Sutkus nomenklatūrai priklausė nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio kaip paslaugų šiai privilegijuotai klasei teikėjas, o vėliau – kaip Lietuvos fotografijos meno draugijos pirmininkas. Partijos ir atskirų jos narių kvietimu menininkas fotografuodavo oficialius ir neoficialius renginius, kurdamas iškalbingus valdžios atstovų portretus bei atsargiai kritiškas nuotraukas, tam pasitelkdamas vizualinę Ezopo kalbą. Savo archyve A. Sutkus išsaugojo ir tas nuotraukas, kurios nebūtų perėjusios Glavlito cenzūros. Šiandien šios fotografijos leidžia atskleisti uždangą nuo Komunistų partijos ir jos nomenklatūros.

Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. R. Kačkutė pabrėžia, kaip svarbu, kad A. Sutkaus dėka Lietuvoje egzistuoja tokios reikšmės fotografiniai dokumentai: „Lietuvos nacionalinis muziejus labai dėkingas A. Sutkui ir VšĮ Antano Sutkaus fotografijų archyvui už galimybę surengti šią parodą. A. Sutkaus užfiksuoti nomenklatūros užkulisių vaizdai yra unikalūs. Kitose šalyse to nerandame. Be menininko turėtos prieigos prie nomenklatūros ir drąsos atskleisti, kas vyko už uždarytų durų, mums ir kitoms šalims nebūtų įmanoma pamatyti to, ką matome šioje parodoje. A. Sutkui pavyko įamžinti tai, ką dokumentuoti ir atskleisti itin sudėtinga. Imdamasis šią savo archyvo dalį pristatyti parodoje jis ryžosi atvirai apmąstyti ir nomenklatūros, ir savo paties istoriją, o tai padaryti nėra lengva. Labai vertiname jo pasiryžimą ir didžiulį indėlį į šio laikotarpio dokumentavimą bei Lietuvos fotografijos istoriją.“

Antanas Sutkus

A. Sutkaus kūryba gerai žinoma ir vertinama tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. Stebėdama jo darbus užaugo ne viena karta, tačiau fotomenininkas nenustoja stebinti. Savo turtingame archyve A. Sutkus vis atranda naujų, dar nematytų kadrų. Parodoje „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ eksponuojamos fotografijos dar kartą patvirtina, kad jo darbai yra neišsemiamas autentiškų žmonių gyvenimo akimirkų šaltinis.

Per pastaruosius šešerius metus A. Sutkaus kūryba įgijo dar daugiau tarptautinio pripažinimo. Garsi Vokietijos leidykla „Steidl“ išleido net keturis jo fotografijų albumus: „Planet Lithuania“, „Pro Memoria“, „Children“ ir „Street Life“. Netrukus pasirodys penktasis „Steidl“ išleistas A. Sutkaus fotografijų albumas „The Sweet Life [of Nomenklatura]“.

A. Sutkus gimė 1939 m. Kluoniškiuose (dab. Kauno r.). Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką. Jau ankstyvoje jaunystėje pasižymėjo neįprastais fotografo gabumais – jo akis leido pamatyti ir įamžinti objektus, kurių kiti nepastebėdavo. Jo stiliaus pojūtis leido spontaniškai ir tiksliai komponuoti fotografijas, o malonus būdas kėlė pasitikėjimą fotografuojamiesiems. 1965 m. kartu su Romualdu Rakausku jis išleido fotografijų albumą „Vilniaus šiokiadieniai“ – bene pirmąją modernią fotografijos knygą, išėjusią Lietuvoje. A. Sutkus kaip fotografas sulaukė tarptautinės sėkmės, tapo vienu iš Lietuvos estetinių ambasadorių, o šiandien laikomas vienu iš didžiųjų Europos fotografijos meistrų.

1969 m. A. Sutkus buvo vienas iš Lietuvos fotografijos meno draugijos įkūrėjų, daug metų jai vadovavo ir naudojosi nomenklatūros nario privilegijomis, kurios leido jam dokumentuoti nuo visuomenės slėptą nomenklatūros gyvenimą. Laimei, savo archyve jis išsaugojo ateities kartoms ir tas nuotraukas, kurios nebūtų perėjusios sovietinės cenzūros, o dabar mes galime tai pamatyti.

Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“ atidaroma Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius) 2024 m. lapkričio 27 d. 18 val. Informaciją apie parodą ir jos lydimuosius renginius sekite Lietuvos nacionalinio muziejaus svetainėje lnm.lt. Parodą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.