Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija

  • 2024 10 16 – 2025 01 19
  • Muziejaus darbo metu
  • Karių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų memorialinis muziejus
  • Paroda
  • Nemokamai

Sovietų Sąjunga 1940 m. birželio 15 d. okupavo, vėliau ir aneksavo Lietuvą, nedidelę Europos valstybę prie Baltijos jūros. Nepriklausomybės praradimas ne tik iš esmės pakeitė visuomenės gyvenimo raidą, – daugybei žmonių tai reiškė ir asmeninio gyvenimo lūžį. Beveik iš karto prasidėjo represijos: grupiniai suėmimai, tardymai, kratos. Jokių priešiškumo įrodymų nereikėjo, užteko būti aktyviu nepriklausomos Lietuvos piliečiu. Galiausiai imta masiškai deportuoti „liaudies priešus“ į Sibirą. Represijomis siekta iš viešojo gyvenimo visiškai eliminuoti potencialius sovietų valdžios priešus.

Masinių sovietinių represijų metais (1940–1941; 1944–1953 m.) prievarta iš tėvynės buvo išvežta apie 280 tūkst. Lietuvos žmonių, iš kurių 70 proc. sudarė moterys ir vaikai. Trėmimuose išskiriamos dvi žmonių grupės: tremtiniai, turėję daugiau judėjimo laisvės, ir lagerių kaliniai, gyvenę ginkluotos sargybos saugomoje teritorijoje. Po J. Stalino mirties imtasi liberalizuoti politinį režimą, tačiau kitaminčių persekiojimas nesiliovė, jie buvo ir toliau kalinami už savo pažiūras iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Apie trečdalis į gulago lagerius ir tremtį išvežtų Lietuvos gyventojų į tėvynę nebesugrįžo: mirė, žuvo, negalėjo grįžti dėl draudimų ar kitų priežasčių.

Lietuva ir Japonija, geografiškai labai tolimos šalys, tačiau jų žmones laikas nuo laiko suveda istorija. Po Antrojo pasaulinio karo lietuviai tremtiniai ir Japonijos karo belaisviai kentė SSRS lageriuose, kaip pigi darbo jėga buvo išnaudojami jos pramonėje, daug jų atgulė greta miškų ir dykviečių kapinėse.

Šia paroda siekiame supažindinti Japonijos visuomenę su sovietų valdžios vykdytomis brutaliomis politinėmis represijomis prieš okupuotos Lietuvos gyventojus, atskleidžiant sunkias tremtinių darbo ir buities sąlygas, jų pastangas išlikti, išgyventi neprarandant žmogiškojo orumo ir tautinės tapatybės, vilties sugrįžti į tėvynę.

Paroda „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“ (“Surviving Siberia: The Story of Lithuanians in Exile”) bus atidaryta spalio 16-ąją Karių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų memorialiniame muziejuje (Memorial Museum for Soldiers, Detainees in Siberia, and Postwar Repatriates), Tokijuje, Japonijoje. Čia bus eksponuojamos nuotraukos ir 50 muziejaus eksponatų, pasakojančių apie tremtį.

Paroda taip pat papildyta režisierių Gintarės Valevičiūtės-Brazauskienės ir Antano Skučo interaktyvia filmo „Purga“ animacija, bus rodomas ir pats animacinis filmas „Purga“.

Parodos kuratorė Virginija Rudienė, Karių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų memorialinio muziejaus kuratorės – Marie Kawaguchi, Mayu Yamada, Tsumugi Kato. Parodos koordinatorė Simona Širvydaitė-Šliupienė, tekstų rašytoja Milda Varnauskaitė.

Organizatoriai – Lietuvos nacionalinis muziejus ir Karių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų memorialinis muziejus (Tokijas). Partneris – Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje.