Arklo noragas

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    XIII–XIV a.

  • Sukūrimo vieta
    Lietuva

  • Medžiaga, technika
    Geležis, kalimas

  • Matmenys
    Ilgis 14,2 cm, plotis 7,9 cm, storis 0,4–1,1 cm, aukštis 4,5 cm

  • Inventoriaus numeris
    AM 23:1

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Archeologinių tyrimų vadovas Saulius Sarcevičius

  • Papildoma informacija
    Merkinė, Varėnos r., 1998 m.

Apie muziejinę vertybę

Noragas yra arklių ar jaučių traukiamo arimo padargo – arklo arba žagrės – dalis, kuri ariant atrėždavo žemės sluoksnį. Arklu su geležiniu noragu žemė apdirbama sparčiau ir geriau, gaunamas didesnis derlius. Šis įrankis atliko nepaprastai svarbų vaidmenį žemdirbystės istorijoje.
Eksponatas rastas Merkinės miestelyje, 1998 m. archeologams tyrinėjant XIII–XIV a. prie Merkinės pilies įsikūrusios gyvenvietės teritoriją.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos rinkinys yra vienas seniausių ir gausiausių muziejuje ir pats didžiausias Lietuvoje. Jame sukaupta per 600 tūkstančių archeologinių radinių, datuojamų nuo XI tūkstantmečio pr. Kr. iki XIX amžiaus. Rinkinį sudaro atskiros muziejinių vertybių grupės, kurios skiriamos pagal laikotarpius ir temas.

Seniausios archeologijos muziejinės vertybės įtrauktos į muziejinę apskaitą dar iš Senienų muziejaus atskirų mecenatų kolekcijų, taip pat XIX a. – XX a. pradžioje vykdytų mokslinių ar mėgėjiškų archeologinių tyrinėjimų. Nuo pokario metų archeologijos rinkinys nuolat pildomas radiniais iš kasmet vykstančių archeologinių tyrimų visoje Lietuvoje. Tyrimus vykdo įvairios institucijos ir tyrėjų grupės, ekspedicijas organizuoja taip pat ir patys muziejaus archeologai.

Siekiant atspindėti ir aprėpti augančią Lietuvos archeologijos paveldo medžiagą muziejuje veikia Priešistorinės archeologijos bei Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriai.

Archeologijos rinkinio pagrindu 2000 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta didelė archeologijos ekspozicija, nušviečianti Lietuvos proistorę nuo seniausių laikų iki XIII amžiaus, t. y. Lietuvos valstybės susidarymo. Turtingi rinkiniai leidžia rengti specializuotas parodas tiek pačiame muziejuje, tiek ir užsienyje. Saugomų muziejinių vertybių pagrindu publikuojami moksliniai katalogai.

Archeologijos rinkinio studijomis intensyviai naudojasi akademinė ir mokslinė bendruomenė. Plačiajai visuomenei rinkinių medžiaga pristatoma Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS).

Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos rinkinys sukauptas tyrinėjant Jurbarko, Merkinės, Seredžiaus, Skirsnemunės, Tytuvėnų, Trakų, Veliuonos, Virbalio senamiesčius, Jadagonių, Kavarsko, Kelmytės, Palėvenės, Siesikų, Skemų, Šilelio, Vievio dvarvietes ir kaimavietes, Norviliškių vienuolyną ir daugelį kitų Lietuvos vietų. Jis atspindi XIV–XIX a. Lietuvos miestelių, dvarų, kaimų materialinę kultūrą. Viduramžių laidojimo paminklų radiniai yra iš Graužių, Narkūnų, Rumšiškių, Sarių, Jakštaičių, Pribitkos, Diktarų, Obelių, Punžionių, Šapnagių, Rusnės vėlyvųjų senkapių. Išskirtinas prabangus Stakliškėse rastas XIV a. sidabro dirbinių lobis.