2023 m. lankytojų skaičius Lietuvos nacionaliniame muziejuje smarkiai išaugo – didėja pačių lietuvių susidomėjimas

2024 01 16

2023-ieji Lietuvos nacionaliniam muziejui buvo didelių pasiekimų metai. Viršytas ikipandeminis ir ikikarinis lankytojų skaičius – muziejus pernai sulaukė beveik 430 000 lankytojų, arba net 62 proc. daugiau nei 2022 metais. Išskirtinės parodos ir renginiai praėjusiais metais buvo skirti Vilniaus miesto jubiliejui. Visuose muziejaus padaliniuose per metus surengtos 25 parodos, 23 keliavo pas lankytojus visoje Lietuvoje, o 16 parodų pristatyta užsienyje.

Muziejaus misija

„Šiuolaikinio muziejaus misija – nuolatinis siekis atsiverti ir tobulėti, nenustoti ieškoti būdų, kaip šią misiją geriausiai įgyvendinti šiandien, neatsilikti nuo besikeičiančio gyvenimo ir toliau nuosekliai siekti Muziejaus strategijoje užsibrėžtų tikslų“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.

Muziejaus vadovė akcentuoja, kad praėjusiais metais 62 proc. išaugęs lankytojų skaičius rodo, kad nors užsienio turistų srautai dar negrįžo į Lietuvą dėl geopolitinės situacijos ir vis dar jaučiamas pandemijos ir karo poveikis turizmui, didžiulis praėjusių metų LNM pasiekimas – kad sudominome būtent savo šalies visuomenę ir ji atranda muziejų.

„Šiuolaikiniai iššūkiai rodo, kad informaciniame kare pirmiausia atakuojama istorinė atmintis, todėl ypač svarbu aktualiai pristatyti Lietuvos istoriją, pasakoti ją pasauliniame kontekste ir stiprinti kritiškai mąstančią visuomenę, kuri pažįsta savo šaknis. Tai aktyviai darėme praėjusiais metais ir tęsime toliau“, – sako LNM generalinė direktorė.

Ryškiausi renginiai ir parodos – Vilniaus 700 metų jubiliejui

Ryškiausios 2023 metų Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos neatsitiktinai buvo skirtos svarbiausiai praėjusių metų sukakčiai – Vilniaus 700 metų jubiliejui. Muziejus jubiliejinių renginių estafetę pradėjo dar 2022 metų gruodį, pristatydamas parodą „Aš esu vilnietis“. Antra paroda „Gedimino laiškai: tada ir dabar“, atidaryta sausio 25 d. Gedimino pilies bokšte, sulaukė išskirtinio visuomenės ir vietinės bei tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Paroda tuomet vykusių merų ir savivaldos rinkimų kontekste aktualiai pristatė jau 700 metų nesenstančią kunigaikščio Gedimino viziją Vilniui.

Pavasarį prie karaliaus Mindaugo paminklo buvo pristatytas vienas pagrindinių visos jubiliejinės programos projektų – paviljonas „Vilnius prieš 200 metų“. Penkerius metus vykdytas istorinis tyrimas pateikė dovaną vilniečiams ir miesto svečiams ir tapo vasaros traukos centru – paviljone, ekskursijose, edukacijose ir renginiuose sulaukta daugiau nei 110 000 lankytojų.

Šis LNM projektas turi ir išliekamąją vertę – prieš du šimtmečius padaryto Vilniaus plano detalumas ir preciziškumas leido konvertuoti brėžinius į 3D modelį, o sukurtą paviljonui Vilniaus miesto prieš 200 metų maketą bus galima pamatyti 2024 m. pavasarį naujame LNM padalinyje – Pilininko namo rūsiuose. Miesto maketą lankytojams tyrinėti padės garsiniai pasakojimai, specialiai jiems sukurta muzikinė kompozicija ir projekcijos, kurios vizualizuos girdimas istorijas makete. Taip pat bus pristatyta muziejaus išleista knyga „Atrastas Vilnius“, kurią parengė tyrimo vadovė doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė ir Karolina Glinska.

Atsiveriama įvairioms bendruomenėms

2023 m. muziejų atrado daugiau šeimų su vaikais, net 98 % apklaustų lankytojų rekomenduotų savo draugams ir pažįstamiems apsilankyti LNM. Visuose muziejaus padaliniuose per metus pravesta daugiau nei 1900 edukacinių užsiėmimų, iš kurių daugiau nei 120 programų skirta mokykloms ir šeimoms. Edukacijose dalyvavo net 35 000 mokinių, arba 25 proc. daugiau nei 2022 metais. Net per 200 renginių skirta įvairioms tikslinėms auditorijoms, renginiuose apsilankė beveik 29 000 žmonių.

Šalia parodų įgyvendinti ir ilgalaikiai rekonstrukcijų projektai, skirti lankytojų patirčiai gerinti ir istorinėms vertybėms tinkamai įamžinti: atnaujintas Signatarų namų fasadas, o Jono Šliūpo muziejaus renovacija Palangoje tapo pavyzdiniu projektu, kaip saugoti ir atnaujinti medinį architektūros paveldą. 2023 metais baigtas tvarkyti Pilininko namas 2024 m. pavasarį atidarys duris – čia bus pristatyta įtrauki Lietuvos istorijos ekspozicija, kurioje bus kviečiama susipažinti su esminėmis Lietuvos identitetą formavusiomis idėjomis.

Vis labiau įtraukiamos ir atskirtį patiriančios bendruomenės. Darbas su jomis pradėtas dar prieš karantiną, o šiuo metu intensyviai dirbama su keturiomis bendruomenėmis: aklųjų ir silpnaregių, turinčiųjų klausos negalią, vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų, žmonėmis, sergančiais Alzheimerio liga. Pernai muziejus įsitraukė į Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijų inicijuotą projektą „Socialinis receptas 65+“.

Pristatydama inicijuojamas veiklas LNM generalinė direktorė pažymėjo, kad muziejus įvairias bendruomenes nori padrąsinti atrasti naujų bendrų interesų, ieškoti naujų patirčių. „Muziejus prisideda prie emocinės sveikatos stiprinimo Lietuvoje, siekiame, kad mūsų padaliniuose vyktų įvairūs užsiėmimai bei mokymai, ne tik parodų lankymas, prisidedame prie įvairiapusio asmenybės augimo ir emocinės gerovės puoselėjimo“, – teigė muziejaus vadovė.

Auginanti lyderystė, kuri padeda ugdyti talentus

Vienas iš pagrindinių LNM strateginių tikslų – auginanti lyderystė. Ryškiausias to pavyzdys – 2023–2025 metais Lietuvos nacionalinio muziejaus įgyvendinama centralizuota nacionalinių ir valstybinių muziejų darbuotojams skirta muziejinių kompetencijų ugdymo programa „Marta“. Dalyviai mokosi iš geriausių užsienio muziejų, o tada patys muziejininkai perduoda žinias kolegoms, todėl taip ne tik mokomasi iš geriausios praktikos, bet ir stiprinama muziejų bendruomenės tinklaveika.

Šiuo projektu puoselėjami ir ugdomi talentai ne tik muziejaus viduje, bet ir daromas pokytis visos šalies mastu. LNM generalinė direktorė pabrėžė, kad programa neapsiriboja vien praktiškai pritaikomų gebėjimų ugdymu, svarbią jos dalį sudaro ir idėjiniai bei vertybiniai klausimai. „Globalių problemų kontekste labai svarbu tinkamai realizuoti ir išnaudoti muziejų turimą galimybę stiprinti visuomenę tvarumo, tolerancijos ir socialinės atsakomybės srityse, tačiau šios informacijos tinkamam ir paveikiam perteikimui reikia papildomų žinių ir įgūdžių“, – sakė dr. R. Kačkutė.

Kompetencijų ugdymo programoje dalyvauja specialistai iš Lietuvos nacionalinių bei valstybinių muziejų (iš viso 17 institucijų) ir Šiuolaikinio meno centro, ateityje, tikėtina, ji plėsis į regioninius muziejus.

Augantis tarptautinių parodų skaičius

2023 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje nuosekliai augo rengiamų tarptautinių parodų skaičius. Tai galimybė lankytojams pamatyti ypatingos vertės ir tarptautinių bei vietos ekspertų komandų parengtas aukštos kokybės parodas.

Pernai muziejus atidarė parodą „Pasaulio dydžio Lietuva: mūsų migracijos istorija“, kurios globėju tapo prezidentas Valdas Adamkus. 2023-iaisiais LNM surengė ir šios parodos pristatymus netradicinėje erdvėje – Lietuvos oro uosto keleivių atvykimo salėse Vilniuje ir Kaune. Ši LNM Istorijų namuose eksponuojama paroda teigia, kad migracija yra natūralus istorinis procesas, turintis ir negatyvių, ir pozityvių pusių, tačiau, be jokios abejonės, leidžiantis lietuviams keisti pasaulį, o pasauliui – keisti Lietuvą. Paroda subūrė gausų tarptautinių partnerių būrį – iš JAV, Brazilijos, Kanados.

Rengiant parodą „Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos“ bendradarbiauta net su devyniolika partnerių iš Lietuvos, JAV, Liuksemburgo, Prancūzijos ir Vokietijos. „Šiandien per visus įmanomus kanalus mus pasiekia itin gausi informacija, turime nuolat sau atsakyti į klausimą: tikėti ar netikėti? Todėl toks svarbus įgūdis pasitikrinti, kas yra tiesa, o kas ne – reikia suprasti ištakas, nuolat tikrinti savo budrumą ir lavinti kritinį mąstymą. Šiuolaikinis karas vyksta ne tik fizinėje, bet ir virtualioje erdvėje. Propaganda neatsiejama nuo sąmokslo teorijų, taigi parodoje per istoriją kalbama apie tai, kas vyksta šiandien. Matome – praeitis niekur nedingo, ji kaip niekad gyva“, – apie parodos svarbą kalbėjo dr. R. Kačkutė.

Parama Ukrainai išlieka aktuali

Šiuo sudėtingu laikotarpiu Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su organizacija „Stiprūs kartu“ ir LRT kvietė susivienyti ir dalyvauti akcijoje „Ukrainos kultūra neturi kuo gintis“. Akcijos partneriai – Lietuvos muziejų asociacija, kuri vienija 100 šalies muziejų, ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Surinktos lėšos skirtos rusų naikinamam kultūros paveldui išsaugoti, restauravimo medžiagoms ir įrangai įsigyti. Šios priemonės bus pristatytos į Ukrainos nacionalinį istorijos muziejų – iš čia jos keliaus į kitus šalies muziejus. „Noriu pabrėžti, kad negalime sustoti, negalime pavargti, turime nuolat prisiminti, kad šis karas yra nukreiptas prieš Ukrainos istorinę atmintį, tad istorinis ir kultūrinis frontas ne mažiau svarbus“, – sakė LNM generalinė direktorė dr. R. Kačkutė.

Už paramą kovojančiai Ukrainai pernai Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotojams skirtas Didysis ženklas „Ukrainos savanoriai su sielos polėkiu“.

Fot. Gediminas Trečiokas

Lietuvos nacionalinis muziejus – vienas pirmųjų muziejų Lietuvoje. Šiandien jis saugo daugiau nei pusantro milijono eksponatų, čia dirba apie 300 darbuotojų. LNM vienija dvylika padalinių. Tai Gedimino pilies bokštas, Senasis ir Naujasis arsenalai, Pilininko namas, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Istorijų namai, Buvusi areštinė, Signatarų namai, Kazio Varnelio namai-muziejus, Jono Basanavičiaus gimtinė, Vinco Kudirkos muziejus, Jono Šliūpo muziejus.

Lietuvos Nacionalinio Muziejaus 2023 Metu Veiklos Atsakaita Pristatymas 11