Paroda „Kuršio kalavijas: atgimęs baltų genties ginklas“

  • Nuo 2022 06 17
  • Muziejaus darbo metu
  • Arsenalo g. 3
  • Paroda
  • Lankytojo bilietas

Ką reiškia pagaminti viduramžių kalaviją XXI amžiuje? Kokių medžiagų tam reikia? Iš kokio metalo kalti kalavijo šerdį, o kokį pasirinkti ašmenims? Nuo birželio 17 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje pradeda veikti vieno eksponato paroda „Kuršio kalavijas: atgimęs baltų genties ginklas“, kurioje pristatomas, kaip spėjama, elitiniam kuršių kariui priklausęs XII amžiaus kalavijas. Lankytojai galės patys patirti, ką reiškia tokį ginklą laikyti savo rankose.

1949 m. Laiviuose, Kretingos rajone, sutelkiamos Lietuvos archeologų pajėgos. Jos tiria vieną didžiausių kuršių genties kapinynų. Šis tyrimas tęsiasi trejus metus. Kasinėdami archeologai atranda degintinį vyro kapą, kuris iš kitų išsiskiria gausiomis ir brangiomis įkapėmis, tarp kurių – dviašmenis kalavijas sidabru inkrustuota rankena. Įspūdingiausias dirbinys tarp visų įdėtųjų anapusiniam gyvenimui.

Kalavijo ilgis – 95,3 cm, geležtės plotis – 4,2 cm. Mokslininkai, tyrinėję šį viduramžių laikus menantį ginklą, yra išsakę nuomonę, kad kalavijo geležtė nukalta naudojant sudėtingą damaskavimo techniką – suvirinant skirtingai įanglintas metalo juosteles. Rankenos dalys inkrustuotos sidabrine viela, išraitant geležyje geometrinius ornamentus. Pagaminti ir išpuošti tokius kalavijus galėjo tik patyrę meistrai – kalviai ir juvelyrai. Kadangi tai brangus ginklas, vargiai tikėtina, kad jis priklausė eiliniam kariui.

Šis kuršio kalavijas, kitaip dar žinomas Laivių (pagal radimo vietą) kalavijo vardu, įkvėpė archeologija ir ginklakalyste besidominčius savo srities profesionalus bendram projektui – prakalbinti „nebylų“ vėlyvojo geležies amžiaus artefaktą, kartu atskleidžiant ne tik šio vieno daikto istoriją, bet ir apskritai geležies amžiaus ginkladirbystės galimybes, kalavijų gaminimo meną, jų naudojimą ir reikšmę baltų genčių teritorijoje. Elitinio kuršių kario ginklo kopijos gaminimas truko apie pusę metų, o pats projektas nuo jo pradžios iki pabaigos – dvejus metus. Kalavijo geležtė kaldinta iš geležies, rankena puošta ornamentais, inkrustuojant sidabro viela. Kalavijo makštys ir diržas pagaminti iš rankomis išdirbtos elnio odos. Lankytojams suteikiama išskirtinė galimybė kalaviją palaikyti rankose ir palyginti jį su muziejuje eksponuojamu originalu.

Kalavijo kopiją gamino kalvis Tomas Vosylius, makštis ir diržą – peiliadirbys Vykintas Motuza. Idėjos autorius – Gvidas Kovėra. Parodoje rodomas kalavijo gamybos procesas – tai būsimos dokumentinės apybraižos „Kalavijas“ ištrauka.

Rengėjas: Lietuvos nacionalinis muziejus.
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.
Rėmėjai: Lietuvos archeologijos draugija, Fizinių ir technologijos mokslų centras.
Partneris: „Medinės dūdos“