Archeologijos vakarų MARIJOS GIMBUTIENĖS SKAITYMŲ XXI programa: spausti čia.

Valdas Steponaitis (Lietuvos nacionalinis muziejus)
Vaškinė Dievo Avinėlio sakramentalija – popiežiaus velykinė malonė, XVII a. pradžioje pasiekusi Vilnių

Pranešime pristatomas unikalus objektas – ornamentuota vario lydinio dėžutė, kurioje buvo saugomas vaškinis diskas su Dievo Avinėlio ir Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu Jėzumi vaizduliais, rasta 2017 m. archeologinių tyrimų metu (vad. Robertas Žukovskis) Vilniuje, Bernardinų, Šv. Mykolo ir Maironio gatvių sankirtoje, buvusių kapinių priešais Šv. Onos bažnyčią vietoje. Vaškinis Dievo Avinėlis (Agnus Dei) yra popiežiaus pašventinta sakramentalija, suteikianti visokeriopų Dievo malonių ir dovanojama išskirtiniams asmenims. Sprendžiant iš įrašų, ši vaškinė sakramentalija pagaminta ir pašventinta per Velykas 1612 m. – septintaisiais popiežiaus Pauliaus V pontifikato metais, o dėžutė jai saugoti padaryta 1621 m.

Sakramentalijos kaip labai svarbus dieviškojo palaiminimo atributas buvo ne tik laikomos namuose, bet ir nešiojamos pasikabinus ant kaklo ar saugiai kur įdėtos keliaudavo kartu su jų turėtoju, o kartais, kaip galima matyti iš aptariamo atvejo, nulydėdavo ir į paskutinę kelionę.

Pranešime nagrinėjamas Dievo Avinėlio sakramentalijos istorinis kontekstas, pateikiama informacija apie kitas Vilniaus muziejuose saugomas Dievo Avinėlio sakramentalijas.

Ingrida Čičiurkaitė (Vilniaus universitetas), Renata Prielgauskienė, Rita Povilovska, Regina Ablėnienė (Lietuvos nacionalinis muziejus)

Religinis medaliukas su šventųjų Ignaco Lojolos ir Pranciškaus Ksavero atvaizdais: radimas, tyrimas, restauravimas, ikonografija

Parengti pranešimą apie 2021 m. Vilniuje, buvusių Šv. Stepono kapinių teritorijoje, kape nr. 33 rastą medaliuką nuspręsta dėl jo išskirtinumo. Medaliukas su šventųjų Ignaco Lojolos ir Pranciškaus Ksavero atvaizdais, puoštas prabangiu kutu, tikėtina, yra vienintelis toks Lietuvoje. Pranešime pateikiama informacija apie medaliuko radimo aplinkybes, supažindinama su buvusių kapinių istorija, pristatomi atlikti tyrimo ir restauravimo darbai, palyginimui pateikiami Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniuose saugomi analogai.

Atsižvelgiant į istorinius ir archeologinius duomenis, keliama prielaida, kad kapinės veikė ilgą laiką, o XVIII a. pabaigoje įgavo Šv. Stepono kapinių vardą. Iki tol buvo išskiriamos dvejos kapinės, tačiau miesto planuose žymimos tik vienos – esančios arčiausiai Šv. Stepono bažnyčios; jose buvo laidojami žymesni miesto gyventojai. Planuose nežymimoje kapinių dalyje laidoti vargingesni miesto gyventojai. Laidojama buvo chaotiškai, nesilaikant vienodos kapų orientacijos ir atstumų, dažnai suardant ankstesnius kapus. Įkapių ar aprangos detalių aptikta nedaug, religinių daiktų – dar mažiau: trijuose kapuose – kryželiai, viename – rožinis, dar viename – pranešime pristatomas medaliukas. Pranešime pateikiama nedidelėje kapinių dalyje palaidotų asmenų charakteristika, tačiau neabejotina, kad vis dar tiriamos Šv. Stepono kapinės yra didžiausios iki šiol Vilniuje tyrinėtos kapinės ir yra labai svarbios vilniečių gyvensenos tyrimams.

Medaliukai su šventųjų Ignaco Lojolos ir Pranciškaus Ksaveru (kanonizuoti 1622 m.) atvaizdais buvo gana populiarūs XVII–XVIII a., rečiau aptinkami XIX a. Medaliukus galėtume sieti su jėzuitų veikla Lietuvoje iki 1773 m. – Jėzaus Draugijos uždarymo. Jie jėzuitų vienuolių nešioti prie juostos arba rožinio. Sprendžiant pagal rasto medaliuko padėtį kape, šis taip pat galėjo būti prikabintas prie mirusiojo rūbų.

Kur? Lietuvos nacionalinio muziejaus Senojo arsenalo salėje (Arsenalo g. 3, Vilnius).

Kada? Kovo 14 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Stebėkite vietoje arba tiesiogiai Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube paskyroje.

Renginys nemokamas!