Ką reiškia pagaminti baltišką kalaviją XXI amžiuje? Kokių medžiagų tam reikia? Iš kokios geležies kalti kalavijo šerdį, o kokią pasirinkti ašmenims? Lapkričio 9 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus ir kino teatras „Pasaka“ Paupio rajone kviečia į dokumentinės apybraižos „Kalavijas“ premjerą.

Centrine apybraižos dalimi tampa Laivių kapinyno kape nr. 222 Kretingos rajone rasto kalavijo, priklausiusio elitiniam kuršių kariui XII amžiuje, rekonstrukcija. Pusę metų trukęs procesas bendram tikslui suvienijo žymiausius ginkladirbystės meistrus, istorikus, archeologus ir antropologus.

Apybraižos režisierius Gvidas Kovėra kartu su kitais projekto autoriais prakalbino „nebylų“ vėlyvojo geležies amžiaus artefaktą ir ne tik atskleidė šio vieno daikto istoriją, bet ir pateikė žinių apie geležies amžiaus ginkladirbystės galimybes, kalavijų gaminimo meną, jų naudojimą ir reikšmę baltų genčių teritorijoje.

Apybraižoje filmavosi archeologai Aleksejus Luchtanas ir Paulius Bugys, antropologė Justina Kozakaitė, istorikas Manvydas Vitkūnas, dailininkas Šarūnas Miškinis, Kernavės muziejininkas ir Kalavijo meistrystės mokymų vadovas Andrius Janionis, Fizinių ir technologijos mokslų centro specialistai, kalvystės meistras ginkladirbys Tomas Vosylius ir odininkas Vykintas Motuza, latvių archeologas kalavijų specialistas Arturs Tomsons, Klaipėdos krašto istorijos entuziastas Benas Šimkus, pulkininkas leitenantas Egidijus Čiūtas.

Dokumentinė apybraiža vainikuoja Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikiančią vieno eksponato parodą „Kuršio kalavijas: atgimęs baltų genties ginklas“.

Nemokama dokumentinės apybraižos peržiūra įvyks lapkričio 9 d. 18 val. kino teatre „Pasaka“ Paupio rajone. Vietų skaičius ribotas.

Organizatorius Lietuvos nacionalinis muziejus, partneris VšĮ „Medinės dūdos“, rėmėjas Lietuvos kultūros taryba. Partneriai – Lietuvos archeologijos draugija, Fizinių ir technologijos mokslo centras, kino teatras „Pasaka“.