Diskusija „Partizanų (į)vertinimas: praeitis ir ateitis, Lietuva ir Europa“

Laikas: gegužės 17 d. 17 val. (minint Pilietinio pasipriešinimo dieną bei Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną)

Vieta: Signatarų namai (LNM)

Diskusijos dalyviai: Paulė Kuzmickienė, Rytis Martikonis, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius, prof dr. Dainius Žalimas

Diskusiją veda: dr. Aistė Petrauskienė

Diskusiją organizuoja: Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis

Požiūris į Lietuvos partizaninį karą yra gyvas ir nuolatos kintantis, naujai permąstomas reiškinys. Ryškiausiai viešasis pasakojimas kito nepriklausomybei keičiant okupaciją, tačiau šioje diskusijoje dėmesys telkiamas į besikeičiantį partizanų vaizdinį atkūrus nepriklausomybę. Pokalbio metu išryškinsime ir gilinsimės į pasakojimą, kurį apie save siekė palikti ateities kartoms patys laisvės kovotojai (tiek verbalinį, tiek rašytinį) ir svarstysime ar tikrai esame supratę jų siųstą žinią. Teisinis, politinis, mokslinis ir visuomeninis partizaninio karo dalyvių vertinimas glaudžiai susijęs su jų įvertinimu, tačiau diskusijos metu svarstysime ar jis nuoseklus ir ar pasiekia tikslinę auditoriją Lietuvoje bei užsienyje.

  • Partizaninio karo dalyvių vertinimo virsmą labiausiai išryškina per nepriklausomybę kitę pasakojimai, nuo idealistinės „kaimo bernų“ kovos iki partizanų valstybės kūrėjų. Kas jie buvo, jaunuoliai besislapstantys bunkeriuose ar ginkluoti politikai, kuriantys valstybę su Užsienio delegatūra, štabuose? Ieškosime atsakymų, ką lemia ir kokias problemas sukelia pasirinkta laikysena.
  • Partizaninio karo dalyvių vertinimas glaudžiai susijęs su jų įvertinimu, tačiau tai iki šiol nėra tapę integralios ir nuoseklios valstybinių apdovanojimų sistemos dalimi, neretai paliekant šį klausimą asmeninėms šeimos ar suinteresuotų grupių iniciatyvoms. Diskutuosime, kur tai mus nuveda ir kodėl tai gali tapti problema deramai suvokti partizaninio karo laikotarpį.
  • Lietuvos partizaninis karas, jo vadovai ir priimti dokumentai pripažinti teisėtais okupuotos valstybės reiškiniais, tačiau tai vis dar lieka per menkai žinoma šalies viduje, o jau nekalbant apie užsienio auditoriją. Ką galime padaryti, kad mums patiems, o tuomet ir svetimšaliams Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio istorija būtų už demokratiją, laisvę ir žmogaus teises kovojančios Europos dalimi? Tad kodėl partizaninis karas ir jo vertinimas yra ne tik istorinių tyrimų laukas? Kiek svarbus politinis veiksnys šiandieniniame vykstančio karo kontekste?