2018–2022 metais Lietuvos nacionalinis muziejus (tyrimo vadovė doc. dr. Birutė Vitkauskienė) įgyvendino išsamų tyrimą apie Vilniaus miestą, jo architektūrą bei gyventojus prieš 200 metų.

Tyrimas prasidėjo nuo darbo su ikonografine medžiaga, išlikusia Rusijos valstybiniame karo istorijos archyve Maskvoje ir Rusijos valstybiniame karo laivyno archyve Sankt Peterburge – viso miesto žemėlapiu ir pluoštu pastatų vaizdų, padarytų 1832–1834 metais. Tyrimo svarbą sustiprina tai, jog esama geopolitinė situacija ilgam užvėrė Rusijos archyvus tyrėjams iš Lietuvos: įsigyti šią medžiagą skaitmeniniu pavidalu buvo suspėta pačiu laiku, o jau visai netrukus su ja susipažinti galės visi norintys.

Pagrindinę medžiagos dalį sudaro 51-as didelio formato lakštas su Vilniaus miesto visų gatvių ir priemiesčių užstatymo brėžiniais ir didelis miesto planas. Šiuos brėžinius padarė Rusijos kariškiai, karo topografai ir inžinieriai, atvykę į Vilnių 1832 m., pasibaigus sukilimui. Buvo nupieštos visos Vilniaus gatvės, kiekvienas namas, parengtos kartografinės užstatymo schemos. Medžiaga įsigyta skaitmeninių kopijų pavidalu.

Apie šią medžiagą žinota, ji buvo tyrinėta po II pasaulinio karo ir net iš dalies paskelbta dar XX a. pabaigoje, tačiau būtent Lietuvos nacionalinio muziejaus mokslininkų tyrimas išaiškino, kad kartografinių darbų Vilniuje tikslas buvo – sukurti miesto maketą. Apžiūrėjus brėžinius ir juose padarytas atžymas bei pastabas, nustatyta, kad miesto maketas padarytas 1834 metais. Maketo likimas mums nežinomas. Rusijos kartografų sudokumentuoto Vilniaus medžiaga nugulė Rusijos imperijos karo archyvuose.

Prieš du šimtus metų atlikto Vilniaus miesto dokumentavimo detalumas ir preciziškumas bei mastelio laikymasis leido konvertuoti brėžinius į 3D modelį ir Vilniaus miesto maketą atkurti jau šiuolaikinėmis priemonėmis. Tai unikalus atvejis, nes nei vienas Lietuvos miestas neturi tokios medžiagos.

Norint atkurti ne tik patį maketą, bet ir šios epochos Vilniaus miesto visuomenės paveikslą, papildomai buvo nagrinėjama autentiška tų laikų ikonografija, rašytiniai šaltiniai ir archyvinė medžiaga, pagal miesto pastatų ir sklypų savininkų sąrašus buvo išsiaiškinti kiekvieno namo ir posesijos savininkai nuo 1775 iki 1845 metų.

Pasiremiant šio tyrimo rezultatais, šiuolaikinėmis technologijomis bus atskleistas unikalus ir mums mažai pažįstamas Vilniaus veidas: miesto topografija, viso senamiesčio ir to meto priemiesčių užstatymas. Interaktyvūs sprendiniai leis vizualizuoti demografinį, socialinį bei kultūrinį kontekstą makete, pamatyti pokyčius, įvykusius visuomenėje po 1794 m. ir 1831 m. sukilimų, atkurti įvairias kasdienybės istorijas, priminti mieste gyvenusias asmenybes.

Muziejaus specialistų parengta vizualinė ir istorinė medžiaga bus pats tiksliausias mūsų dienas pasiekęs liudijimas apie tai, kaip Vilnius atrodė prieš 200 metų, ir parodys miesto – kaip gyvo organizmo – visumą.

Tyrimą vykdė menotyrininkės doc. dr. Birutė Vitkauskienė (tyrimo vadovė), Ingrida Tamošiūnienė, Karolina Glinska. Tyrimas buvo vykdomas 2018–2022 metais.

Jo pagrindu rengiama mokslinė monografija, kuri, planuojama, pasirodys dar šiais metais. Susipažinti su atkurtu maketu bus galima paviljone „Vilnius prieš 200 metų“: spausti čia (nuoroda)

Komandiruotes ir medžiagos įsigijimo kaštus iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Tyrimo pristatymas: spausti čia (nuoroda)