Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą, kuris išsprendė ilgą laiką Gedimino kalno projektavimo darbus stabdžiusią problemą. Muziejus galimybės skųsti sprendimą nesvarsto, nes neliko egzistavusio neaiškumo šių darbų traktavime pagal galiojančius tvarkybos ir statybos darbų reglamentus: teismas patvirtino, jog tvarkybos darbams galima naudoti jau anksčiau UAB „Hidroterra“ parengtą projektą, o sutartis su juo nutraukta nepagrįstai.

„Toks sprendimas mūsų neliūdina, nes visą laiką pagrindinis tikslas buvo kuo greičiau pradėti kalno tvarkymą. Dabar turime aiškų atsakymą, kuriuo iš dviejų kelių turime eiti, nes iki šiol situacija buvo itin neaiški: projektas buvo parengtas vienaip, o kontroliuojančios institucijos – CPVA ir Statybos inspekcija – matė kitaip. Vykdydami darbus neturėdami patvirtinimo, kuri pusė teisi, rizikavome pradėti nelegalias statybas Gedimino kalne ir taip pažeisti teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu tiksliai nepasisakė. Dabar viskas yra aišku“, – teigia LNM direktorės pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas.

Muziejus ketina atsiskaityti su buvusiu rangovu UAB Hidroterra už neapmokėtų darbų dalį, kuri siekia daugiau nei 0,5 mln., ir naudoti jų parengtą projektą tolesniems kalno tvarkymo darbams.
„Gaila, kad aiškiam sprendimui prireikė tiek laiko, kuris kainavo ir pinigus – ES lėšos, numatytos kalno tvarkymui, neturint aiškumo ir teismo sprendimo turėjo būti perskirstytos kitiems projektams, tačiau dabar jau galėsime nedelsdami judėti su kalno tvarkymo darbais. Visų pirma turėsime užsitikrinti valstybės finansavimą ir skalbsime viešąjį konkursą rangos darbams pietrytinėje kalno dalyje“, – teigia LNM direktorės pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas.

Problema rengiant Gedimino kalno sutvarkymo projektą atsirado, kuomet kontroliuojanti institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra – aiškiai pareiškė, jog muziejus, vykdydamas darbus pagal tuometinį UAB „Hidroterra“ parengtą projektą, neteks darbams numatytų Europos Sąjungos lėšų. Agentūros sprendimas rėmėsi ją konsultavusios Statybos inspekcijos išvada, kad kalno tvarkymo projektui turėjo būti gautas ne tik tvarkybos, tačiau ir statybos leidimas. Į šias pastabas muziejus privalėjo atsižvelgti, tačiau rangovas atsisakė koreguoti projektą (atskirti tvarkybos ir statybos darbus) ir gauti papildomą statybos leidimą pagal šių institucijų išaiškinimą.

Gedimino kalno būklė – stabili

Gedimino kalno būklė šiuo metu yra santykinai stabili: drėgnas pavasaris didesnių problemų kalno šlaitams nesukėlė – rezultatus duoda ilgalaikis įdirbis, sutvarkyta kalno aikštelė, taip pat efektyviai veikia visame kalne ir pietrytiniame šlaite įrengtos būklės laikinos stabilizavimo priemonės. Kalno būklė yra nuolat stebima, o muziejus pasiruošęs nedelsiant reaguoti.
Kol nebus įgyvendintos ilgalaikio sutvarkymo projekte numatytos priemonės, kalno būklė išliks priklausoma nuo orų sąlygų.