Remiant Lietuvos kultūros tarybai, Lietuvos nacionalinis muziejus 2022 m. įsigijo naujus etnografijos eksponatus: šešias skulptūras iš tautodailininko, skulptoriaus Adolfo Teresiaus ciklo „Didžiausias turgus atlaidų dieną“ bei dailininkės, tekstilininkės Monikos Žaltauskaitės Grašienės kūrinių ciklą „Besišypsanti“.

Adolfas Teresius. Skulptūros iš ciklo „Didžiausias turgus atlaidų dieną“

Tautodailininkas, skulptorius Adolfas Teresius gimė 1960 m. Kelmės rajone. Kai 1975 m. buvo visiškai sunaikintas Kryžių kalnas, menininkas talkino jį atstatant iš išlikusių detalių bei nuolaužų. Šie įspūdžiai ir tautos vertybių suvokimas greičiausiai padėjo apsispręsti tolesniame gyvenime. Baigęs vidurinę mokyklą, 1978 m. Žemaičių Kalvarijoje, Panų kalne, sukūrė pirmuosius koplytstulpius, kurie 1980 m. kartu su unikalia medine koplyčia tarybų valdžios buvo sunaikinti. Kryžių kalne stovi 20 menininko darbų. Per 35 metus sukūrė apie 450 monumentalių darbų (nuo 2 iki 7 metrų dydžio) Lenkijoje, Baltarusijoje, Danijoje, Belgijoje, Vokietijoje (keturiose skirtingose žemėse), JAV (Mičigano ir Ilinojaus valstijose), Australijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Rusijoje. Surengė 46 personalines parodas, kartu su kitais autoriais dalyvavo 105 parodose, dalyvavo kuriant 50 skulptūrų parkus Lietuvoje ir užsienyje. 2008, 2017, 2019 m. Respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatas. Nuo 1984 m. priklauso Lietuvos tautodailininkų sąjungai. 2008–2009 m. laimėjo Kultūros ministerijos stipendiją sukurti parodai „Didžiausias turgus atlaidų dieną“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Pasaulietinės skulptūros rinkinyje saugomi 144 medžio drožėjų darbai iš visos Lietuvos. Dauguma skulptūrų atkeliavo sovietmečiu, tarybiniais metais labai nukentėjo vaizduojamosios meno šakos, kas skatino ir tematikos poslinkius bei jų vaizdavimo, formų transformacijas. Šiuo laiku atsiranda satyriškai traktuotinų motyvų, buitinių, humoristinių personažų, kurie neturi nieko bendra su klasikine skulptūra. Patyrusi daugybę sovietinių priespaudos metų, liaudies skulptūra pradėjo atgimimo etapą vos atgavus Lietuvos nepriklausomybę, bet į rinkinį pasaulietinės skulptūros geriausi pavyzdžiai nėra įsigyti. Lietuvos kultūros tarybai finansavus liaudies meistro Adolfo Teresiaus šešių skulptūrų iš ciklo „Didžiausias turgus atlaidų dieną“ įsigijimą, buvo žengtas pirmas žingsnis kaupiant Respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatų darbus.

Skulptūra Vištų kupčius, medis, drožyba, polichromija.
H – 87 cm

Skulptūra Gėlininkė, medis, drožyba, polichromija.
H – 62 cm

Skulptūrinė kompozicija Dievdirbio šeima, medis, drožyba, polichromija.
H – 71 cm

Skulptūra Tėvas su kiaule, medis, drožyba, polichromija.
H – 85 cm

Skulptūra Krepšių pynėjas, medis, drožyba, polichromija.
H – 60 cm

Skulptūra Karvė, medis, drožyba, polichromija.
H – 37 cm, ilgis – 45 cm

Monika Žaltauskaitė Grašienė. Kūrinių ciklas „Besišypsanti“

Dailininkė, tekstilininkė Monika Žaltauskaitė Grašienė yra tarptautiniu mastu įvertinta viena ryškiausių šiandienos Lietuvos tekstilės menininkių, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto docentė, Tekstilės katedros vedėja, Kauno bienalės kūrėja, jos valdybos narė. Ji aktyviai kuria ir parodas Lietuvoje bei už jos ribų nuolat rengia nuo 1999 m., yra pelniusi ne vieną apdovanojimą už savo kūrinius.

Ciklas „Besišypsanti“ eksponuotas parodose Lietuvoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Estijoje, Prancūzijoje. Jis svarbus ne tik kaip šiuolaikinės tekstilės pavyzdys, atskleidžiantis XXI amžiaus tekstilės technikos galimybes ir meninės raidos kryptis, bet savo turiniu atskleidžia tekstilės ir liaudiškos dievdirbystės jungtį: unikaliuose autorės paveiksluose šiuolaikine tekstilės technika vaizduojama 2012 m. sudegusios Kulautuvos bažnyčios Švč. Mergelės Marijos skulptūra ir jos detalės. Taip savo tema ciklas ypatingai glaudžiai siejasi ir su LNM Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyriuje kaupiamu tradicinės sakralinės skulptūros rinkiniu.

Dailininkės tekstilininkės Monikos Žaltauskaitės Grašienės kūrinių ciklas „Besišypsanti“ (8 vnt.): „Besišypsanti“, „Juodoji Marija“, „Degusi drapana“ I-VI (šešios dalys), medvilnė, poliesteris, vilna, kompiuterinis žakardinis audimas. 2016 m.

Šiuos darbus Lietuvos nacionalinis muziejus įsigijo iš Lietuvos kultūros tarybos skirtų lėšų.