Verpėja

  • Autorius
    Ona Pusvaškytė

  • Sukūrimo data
    1987 m.

  • Sukūrimo vieta
    Kaunas

  • Medžiaga, technika
    Linoraižinys

  • Išmatavimai
    61×50 cm

  • Inventoriaus numeris
    TL 74

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai

  • Papildoma informacija

LNM eksponatai LIMIS

Apie eksponatą

Ona Pusvaškytė gimė 1940 m. rugpjūčio 29 d. Molėtų r., Petrikiškių k., ūkininkų šeimoje. Laikas jos kūrybą padalijo į du klodus – folklorinį ir sakralinį. Folklorinių ir etnografinių siužetų šaltiniai yra žinomos liaudies dainos, senojo kaimo gyvenimas ir darbai. Sakralinio turinio raižinių vaizdų šaltinis – tradicinė krikščioniškoji ikonografija. 2008 m. Respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatė.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyriuje saugomi didžiausi šalyje rinkiniai atspindi lietuvių liaudies kultūros etnines ypatybes, valstiečių verslus, amatus, buitį. Šiuo metu kolekciją sudaro apie 80 tūkstančių eksponatų: XVIII a. pabaigos – XX a. pirmos pusės valstiečių tradicinės kultūros objektai, medinės šventųjų skulptūros, memorialinių paminklų viršūnės, namų apyvokos daiktai, susisiekimo priemonės, baldai, darbo įrankiai, valstiečių drabužiai, namudiniai audiniai. Daiktinius rinkinius papildo ikonografinė medžiaga, piešiniai, brėžiniai, fotografijos, etnografiniai aprašai.

Seniausi eksponatai perimti iš Stepono Batoro universiteto Etnografijos muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos. Daug jų surinkta nuo 1949 metų organizuojamose etnografinėse ekspedicijose, nemažai įsigyta iš privačių asmenų. Nuo XX a. vidurio pradėti kaupti geriausi, stipriu ryšiu su tradicija pasižymintys, kūrybiškai tradicinę ornamentiką ir koloritą interpretuojantys tautodailininkų darbai: tautiniai drabužiai, juostos, vestuviniai sodai, pintinės, gintaro, geležies dirbiniai, medžio drožiniai ir dailės kūriniai.

Etnografijos kolekcija skaidoma į teminius rinkinius ir įvairiais būdais pristatoma visuomenei – apie ją skelbiama moksliniuose tyrinėjimuose, rengiamos parodos, publikuojami katalogai, nuo 1991 metų leidžiamas muziejaus metraštis „Etnografija“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus liaudies grafikos rinkinį sudaro apie 300 eksponatų, daugiausia tai XIX–XX amžiaus raižiniai.

Senųjų meistrų medžio raižiniuose vaizduojami Kristaus, Švč. Mergelės Marijos ir kitų šventųjų siužetai, Paskutinio teismo scenos, blaivybės sąjūdį įamžinantys vaizdai. Mažesni atspaudai daryti nuo vienos lentos, dažnai dvipusės, didesnio formato raižiniai sudaryti iš dviejų–šešių atskirų dalių. Atspausti juodais dažais ant balto ar gelsvo popieriaus, dažnai paspalvinti. Daugumos kūrinių autoriai nežinomi, bet yra išlikę ir žymių to meto raižytojų kūrinių: Aleksandro Vinkaus, Stepono Kuneikos, Stepo Jurevičiaus.

Šiuolaikinių autorių kūriniai tęsia senųjų meistrų raižymo tradicijas. Tai Romano Krasninkevičiaus paspalvinti didelio formato medžio raižiniai, Veronikos Juodagalvytės, Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės, Adelės Bražėnaitės medžio ir linoraižiniai, didelis rinkinys Onos Pusvaškytės darbų religine, liaudies dainų, kaimo darbų temomis.