Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyriuje saugomi didžiausi šalyje rinkiniai atspindi lietuvių liaudies kultūros etnines ypatybes, valstiečių verslus, amatus, buitį. Šiuo metu kolekciją sudaro apie 80 tūkstančių eksponatų: XVIII a. pabaigos – XX a. pirmos pusės valstiečių tradicinės kultūros objektai, medinės šventųjų skulptūros, memorialinių paminklų viršūnės, namų apyvokos daiktai, susisiekimo priemonės, baldai, darbo įrankiai, valstiečių drabužiai, namudiniai audiniai. Daiktinius rinkinius papildo ikonografinė medžiaga, piešiniai, brėžiniai, fotografijos, etnografiniai aprašai.
Seniausi eksponatai perimti iš Stepono Batoro universiteto Etnografijos muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos. Daug jų surinkta nuo 1949 metų organizuojamose etnografinėse ekspedicijose, nemažai įsigyta iš privačių asmenų. Nuo XX a. vidurio pradėti kaupti geriausi, stipriu ryšiu su tradicija pasižymintys, kūrybiškai tradicinę ornamentiką ir koloritą interpretuojantys tautodailininkų darbai: tautiniai drabužiai, juostos, vestuviniai sodai, pintinės, gintaro, geležies dirbiniai, medžio drožiniai ir dailės kūriniai.
Etnografijos kolekcija skaidoma į teminius rinkinius ir įvairiais būdais pristatoma visuomenei – apie ją skelbiama moksliniuose tyrinėjimuose, rengiamos parodos, publikuojami katalogai, nuo 1991 metų leidžiamas muziejaus metraštis „Etnografija“.

Švaros ir asmens higienos rinkinyje sukaupti tekstilės priežiūros, asmens higienos reikmenys.

Tekstilės priežiūros eksponatai atspindi XIX a. – XX a. pirmos pusės lininių audinių, drabužių, interjero tekstilės priežiūrą. Dalis rinkinio eksponatų naudoti lininiams drabužiams ir patalynei skalbti. Skalbinių trynimui naudotos rantuotos medinės skalbimo lentos – grumdės. Skalbiant jas įstatydavo į medines geldas, balėjas. Rinkinyje yra ir velėjimo suolelis, skirtas skalbiniams trinkti prie upės ar ežero. Gausiausia rinkinio dalis – 120 medinių kultuvių skalbiniams velėti.

Lyginimui naudoti kočėlai. Rinkinyje – 70 kočėlų, išdrožtų iš vientiso medžio arba su įstatyta rankena, įvairaus pločio ranteliais rantuota apačia. Kočėlą sudarė dvi dalys: kočėlas skalbiniams apvynioti ir kočėtuvė, skirta kočėlui ritinėti lyginant. Kiauraraščiu siuvinėtoms apykaklėms lyginti ir skylutėms ištampyti naudota kuilio iltis.

Kultuvės, kočėlai – gausiai ornamentuoti moterų darbo įrankiai: puošti kontūriniu drožinėjimu, reljefine drožyba. Juose išraižyti geometriniai ornamentai (apskritimai, trikampėliai, vingeliai), baltiški simboliai – saulutės, taip pat floristiniai motyvai (gėlės, augalų šakelės), zoomorfiniai motyvai (paukščiukai, žuvytės), širdutės. Rinkinyje saugomos kultuvė ir kočėtuvė, drožtos kaip lietuvių liaudies meno pavyzdžiai ir eksponuotos 1939 metų Niujorko pasaulinėje parodoje.

Lygintuvų rinkinyje – pramoniniai XX a. pradžioje Kauno ir Klaipėdos metalo dirbtuvėse gaminti anglimis įkaitinami ketaus ir žalvario lygintuvai, tarp jų – keli kaimo kalvių darbo. Čia ir maži ketaus, žalvario lygintuvai, kurie būdavo įšildomi į jų vidų įkišus liepsnoje įkaitintą metalo plokštelę (dūšią). Didesniems skalbiniams lyginti labiau tiko sunkūs lygintuvai su kaminais, kuriuos naudodavo siuvėjai. Taip pat saugomi stambesniuose ūkiuose naudoti mogliai, skirti staltiesėms ir paklodėms lyginti. Skalbiniams sudėti ir laikyti naudotos iš vytelių pintos pintinės.

Švaros rinkinį papildo asmens higienos eksponatai: veidrodžiai, muilinė, šeriniai šepečiai plaukams šukuoti, medinės šukos, žnyplės plaukams, skustuvai.