Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyriuje saugomi didžiausi šalyje rinkiniai atspindi lietuvių liaudies kultūros etnines ypatybes, valstiečių verslus, amatus, buitį. Šiuo metu kolekciją sudaro apie 80 tūkstančių eksponatų: XVIII a. pabaigos – XX a. pirmos pusės valstiečių tradicinės kultūros objektai, medinės šventųjų skulptūros, memorialinių paminklų viršūnės, namų apyvokos daiktai, susisiekimo priemonės, baldai, darbo įrankiai, valstiečių drabužiai, namudiniai audiniai. Daiktinius rinkinius papildo ikonografinė medžiaga, piešiniai, brėžiniai, fotografijos, etnografiniai aprašai.

Seniausi eksponatai perimti iš Stepono Batoro universiteto Etnografijos muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos. Daug jų surinkta nuo 1949 metų organizuojamose etnografinėse ekspedicijose, nemažai įsigyta iš privačių asmenų. Nuo XX a. vidurio pradėti kaupti geriausi, stipriu ryšiu su tradicija pasižymintys, kūrybiškai tradicinę ornamentiką ir koloritą interpretuojantys tautodailininkų darbai: tautiniai drabužiai, juostos, vestuviniai sodai, pintinės, gintaro, geležies dirbiniai, medžio drožiniai ir dailės kūriniai.

Etnografijos kolekcija skaidoma į teminius rinkinius ir įvairiais būdais pristatoma visuomenei – apie ją skelbiama moksliniuose tyrinėjimuose, rengiamos parodos, publikuojami katalogai, nuo 1991 metų leidžiamas muziejaus metraštis „Etnografija“.

Interjero tekstilės rinkinyje yra per 4700 vienetų Lietuvos kaimuose ir miesteliuose naudotų interjero ir buities audinių. Ankstyviausi pavyzdžiai siekia XVIII a. pabaigą – XIX a. pradžią, pagrindinę dalį sudaro XIX a. vidurio – XX a. vidurio audiniai. Rinkinys atspindi visų Lietuvos etnografinių regionų interjero tekstilę, nors pavyzdžių iš skirtingų kraštų surinkta nevienodai. Daugiausia interjero tekstilės yra iš Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos, kiek mažiau – iš Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos. Audinių yra ir iš lietuviškų vietovių Baltarusijoje ir Lenkijoje.

Gausiausia rinkinio dalis – kaimo moterų rankinėmis audimo staklėmis išausti rankšluosčiai (per 1400 vnt.), daugiausia skirti dovanoti ar kambariui papuošti: balti lininiai arba lino su medvilne, puošti žičkais, nėriniais, pinikais, kartais – siuvinėtais ornamentais ar inicialais. Lovatiesių rinkinys spalvingiausias, atskleidžiantis didžiausią audimo technikų ir raštų įvairovę. Staltiesių grupėje saugomi ne vien kaimo moterų, bet ir kaimuose audusių profesionalių audėjų, vadinamųjų atkočių, gaminiai, gausus XX amžiuje labai populiarių nertų, rištų staltiesių rinkinys. Iš baltų ir spalvotų, puoštų nėriniais, kutais ir siuvinėjimu lininių ar lino su medvilne užvalkalų pagalvėms, patalams, paklodžių bei lininių ar vilnonių, pakulomis arba vilna kimštų antklodžių galima spręsti, kokioje patalynėje miegojo XIX a. – XX a. vidurio valstietis. Austi, nerti, siuvinėti kilimėliai, staltiesėlės, užuolaidėlės rodo, kaip šeimininkės stengėsi kurti namų jaukumą. Kaimo žmonių kasdienybę ir šventes mena ir ne tokios didelės interjero tekstilės rinkinio grupės: laidojimo apeigoms skirtos lininės šarvonės, palovius uždengiantys prieloviai, kasdienės ir šventadieninės gūnelės rogių ar vežimo pasostei, ant sienų kabinami arba ant grindų tiesiami kilimai, grindų takai, buityje naudoti maišai. Interjero tekstilės rinkinyje saugomi ne vien audiniai, bet ir linų, kanapių grįžtės, rankomis verptų lininių ir vilnonių siūlų pavyzdžiai, lininių bei vilnonių audeklų rietimai. Senosios tekstilės rinkinį papildo tradicijas tęsiančių liaudies meistrų ir XX a. antroje pusėje veikusių audimo įmonių dirbiniai.

Liaudiškosios tekstilės technikų, kolorito ir raštų įvairovę, tradicijų tęstinumą ir neišvengiamą kaitą liudija per 10 tūkstančių vienetų skiaučių rinkinys. Jame sukaupta iš visos Lietuvos surinktų XIX–XX amžių drabužių ir interjero audinių fragmentų, įvairių puošybos detalių: mezginių, nėrinių, pinikų, siuvinėjimų ir jų dalių.