Plokštinis koklis, puoštas Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco herbu ir inicialais

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    1670 m.

  • Sukūrimo vieta
    Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

  • Medžiaga, technika
    Molis; spaudimas matricoje, degimas

  • Išmatavimai
    Aukštis 20,5 cm, plotis 19,5 cm

  • Inventoriaus numeris
    AM 16:1

LNM eksponatai LIMIS

Apie eksponatą

Eksponatas rastas Alsėdžių miestelyje (Plungės r.), buvusių Žemaičių vyskupų rezidencinių rūmų teritorijoje, apie 1982–1985 m., statant vidurinės mokyklos priestatą. Jį išsaugojo ir muziejui perdavė pilietiški alsėdiškiai.
Koklis puoštas Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco (?–1695) herbu ir inicialais: CPDGESVGP (lot. Casimirus Pac Deo Gratias Episcopus Samogitiensis Vilnensis Geranensis Prepositus – Kazimieras Pacas, iš Dievo malonės Žemaičių vyskupas ir Vilniaus bei Geranainių prepozitas).
Mada krosnių statyboje naudoti koklius su giminės herbu, savininko inicialais ir jo einamų pareigų, įgytų titulų pirmosiomis raidėmis tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų buvo itin plačiai paplitusi XVI a. pabaigoje – XVII a.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos rinkinys yra vienas seniausių ir gausiausių muziejuje ir pats didžiausias Lietuvoje. Jame sukaupta per 600 tūkstančių archeologinių radinių, datuojamų nuo XI tūkstantmečio pr. Kr. iki XIX amžiaus. Rinkinį sudaro atskiros eksponatų grupės, kurios skiriamos pagal laikotarpius ir temas.

Seniausi archeologijos eksponatai įtraukti į muziejinę apskaitą dar iš Senienų muziejaus atskirų mecenatų kolekcijų, taip pat XIX a. – XX a. pradžioje vykdytų mokslinių ar mėgėjiškų archeologinių tyrinėjimų. Nuo pokario metų archeologijos rinkinys nuolat pildomas radiniais iš kasmet vykstančių archeologinių tyrimų visoje Lietuvoje. Tyrimus vykdo įvairios institucijos ir tyrėjų grupės, ekspedicijas organizuoja taip pat ir patys muziejaus archeologai.

Siekiant atspindėti ir aprėpti augančią Lietuvos archeologijos paveldo medžiagą muziejuje veikia Priešistorinės archeologijos rinkinių bei Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos rinkinių skyriai.

Archeologijos rinkinio pagrindu 2000 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta didelė archeologijos ekspozicija, nušviečianti Lietuvos proistorę nuo seniausių laikų iki XIII amžiaus, t. y. Lietuvos valstybės susidarymo. Turtingi rinkiniai leidžia rengti specializuotas parodas tiek pačiame muziejuje, tiek ir užsienyje. Saugomų eksponatų pagrindu publikuojami moksliniai katalogai.

Archeologijos rinkinio studijomis intensyviai naudojasi akademinė ir mokslinė bendruomenė. Plačiajai visuomenei rinkinių medžiaga pristatoma Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS).

Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos rinkinys sukauptas tyrinėjant Jurbarko, Merkinės, Seredžiaus, Skirsnemunės, Tytuvėnų, Trakų, Veliuonos, Virbalio senamiesčius, Jadagonių, Kavarsko, Kelmytės, Palėvenės, Siesikų, Skemų, Šilelio, Vievio dvarvietes ir kaimavietes, Norviliškių vienuolyną ir daugelį kitų Lietuvos vietų. Jis atspindi XIV–XIX a. Lietuvos miestelių, dvarų, kaimų materialinę kultūrą. Viduramžių laidojimo paminklų radiniai yra iš Graužių, Narkūnų, Rumšiškių, Sarių, Jakštaičių, Pribitkos, Diktarų, Obelių, Punžionių, Šapnagių, Rusnės vėlyvųjų senkapių. Išskirtinas prabangus Stakliškėse rastas XIV a. sidabro dirbinių lobis.