Moters kapo įkapės: auskarų pora su trimis kabučiais ir karoliu, smeigtukas, plokštelinė, pasaginė, žiedinės segės, žiedai, rutulio formos sagutės, suploto rutulio ir kirvelio formos žvangučiai, puodas, peilis, adatinė

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    XV a.

  • Sukūrimo vieta
    Lietuva

  • Medžiaga, technika
    Žalvaris, geležis, molis

  • Išmatavimai
    Auskarų skersmuo 3,3 cm, kabučių ilgis 4,2 cm; smeigtuko ilgis 4,5 cm; sagučių skersmuo 0,5 cm; pasaginės segės skersmuo 3,1 cm; plokštelinės segės skersmuo 8,2 cm; žiedinių segių skersmuo 4,5 ir 5 cm; žiedų skersmuo 2,1–2,2 cm ir 2,9 cm; kabutis 3×3,2 cm; žvangučio skersmuo 2 cm; adatinė 5,5×2,6 cm; peilio ilgis 16,5 cm; puodo aukštis 13,2 cm, skersmuo 18 cm

  • Inventoriaus numeris
    AR 539:443–462

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Archeologinių tyrimų vadovas Vytautas Urbanavičius

  • Papildoma informacija
    Jakštaičių senkapis, Šiaulių r., 1972 m. Moters kapas nr. 183

LNM eksponatai LIMIS

Apie eksponatą

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos rinkinys yra vienas seniausių ir gausiausių muziejuje ir pats didžiausias Lietuvoje. Jame sukaupta per 600 tūkstančių archeologinių radinių, datuojamų nuo XI tūkstantmečio pr. Kr. iki XIX amžiaus. Rinkinį sudaro atskiros eksponatų grupės, kurios skiriamos pagal laikotarpius ir temas.

Seniausi archeologijos eksponatai įtraukti į muziejinę apskaitą dar iš Senienų muziejaus atskirų mecenatų kolekcijų, taip pat XIX a. – XX a. pradžioje vykdytų mokslinių ar mėgėjiškų archeologinių tyrinėjimų. Nuo pokario metų archeologijos rinkinys nuolat pildomas radiniais iš kasmet vykstančių archeologinių tyrimų visoje Lietuvoje. Tyrimus vykdo įvairios institucijos ir tyrėjų grupės, ekspedicijas organizuoja taip pat ir patys muziejaus archeologai.

Siekiant atspindėti ir aprėpti augančią Lietuvos archeologijos paveldo medžiagą muziejuje veikia Priešistorinės archeologijos rinkinių bei Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos rinkinių skyriai.

Archeologijos rinkinio pagrindu 2000 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta didelė archeologijos ekspozicija, nušviečianti Lietuvos proistorę nuo seniausių laikų iki XIII amžiaus, t. y. Lietuvos valstybės susidarymo. Turtingi rinkiniai leidžia rengti specializuotas parodas tiek pačiame muziejuje, tiek ir užsienyje. Saugomų eksponatų pagrindu publikuojami moksliniai katalogai.

Archeologijos rinkinio studijomis intensyviai naudojasi akademinė ir mokslinė bendruomenė. Plačiajai visuomenei rinkinių medžiaga pristatoma Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS).

Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos rinkinys sukauptas tyrinėjant Jurbarko, Merkinės, Seredžiaus, Skirsnemunės, Tytuvėnų, Trakų, Veliuonos, Virbalio senamiesčius, Jadagonių, Kavarsko, Kelmytės, Palėvenės, Siesikų, Skemų, Šilelio, Vievio dvarvietes ir kaimavietes, Norviliškių vienuolyną ir daugelį kitų Lietuvos vietų. Jis atspindi XIV–XIX a. Lietuvos miestelių, dvarų, kaimų materialinę kultūrą. Viduramžių laidojimo paminklų radiniai yra iš Graužių, Narkūnų, Rumšiškių, Sarių, Jakštaičių, Pribitkos, Diktarų, Obelių, Punžionių, Šapnagių, Rusnės vėlyvųjų senkapių. Išskirtinas prabangus Stakliškėse rastas XIV a. sidabro dirbinių lobis.