LDK Kęstučio denaras

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    Apie 1377–1381 m.

  • Sukūrimo vieta
    Nežinoma

  • Medžiaga, technika
    Sidabras

  • Išmatavimai
    Skersmuo 17,4 mm, svoris 1,26 g

  • Inventoriaus numeris
    N 26304

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Rasta Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje 2006 m. (archeologas Egidijus Ožalas)

Apie eksponatą

Ankstyviausios, XIV–XV amžiaus, LDK monetos yra be datų, o didelė dalis – ir be valdovų vardų. Monetų datavimą sunkino ir tai, kad nėra jokių rašytinių šaltinių, o jų radiniai buvo labai reti. Dėl to ilgą laiką tikslesnis monetų datavimas ir priskyrimas konkretiems valdovams buvo diskusijų objektas. Tyrinėtojai svarstė, kada prasidėjo monetų kaldinimas ir kas jas kaldino. Buvo minimi visi Lietuvos didieji kunigaikščiai nuo Algirdo (1345–1377) iki Kazimiero Jogailaičio (1440–1492). Neturint papildomų duomenų, o remiantis vien tik monetose pavaizduotais simboliais, jos buvo priskiriamos vis kitiems valdovams. Iki XX a. paskutinio dešimtmečio buvo diskutuojama vos dėl keturių ankstyviausių LDK monetų tipų. Po 2000 m. daugėjant naujų monetų radinių buvo atrasta ir iki tol buvusių nežinomų monetų tipų. Šiuo metu jų yra daugiau kaip 10. Nauji monetų radiniai ir jų radimo aplinkybės leido nustatyti monetų kaldinimo eiliškumą ir priskirti jas konkretiems valdovams. Dar tikslesnis monetų datavimas, neturint rašytinių šaltinių, nebeįmanomas. Deja, bet neįmanoma nustatyti ir kada tiksliai LDK monetos buvo pradėtos kaldinti, nors žinome, kad tai buvo padaryta valdant Algirdui.

Viena iš rečiausių ankstyvųjų LDK monetų yra moneta su vienoje pusėje senąja slavų kalba – kirilica įrašytu žodžiu П[ечять] КЕСТУТЕ (Kęstučio moneta), o kitoje pavaizduotu durklu ir kryžiumi. Pirmą kartą šio tipo moneta buvo rasta tik 2006 m. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Lietuvoje yra žinomas vos vienas šio tipo monetos radinys, dar kelios monetos rastos vakarų Baltarusijoje.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2021 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 210 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

Rinkinyje saugoma daugiau kaip 18 tūkstančių eksponatų: monetos iš archeologinių tyrimų Lietuvos miestuose, miesteliuose, dvarvietėse, kaimuose, taip pat pavienės monetos, kurių radimo vieta žinoma. Daugiausia tai smulkios ir vidutinės vertės monetos, rastos archeologinių tyrimų metu vidurio Lietuvoje, Vilniaus mieste ir Vilniaus pilių teritorijoje (Aukštutinėje ir Žemutinėje pilyse). Tai retos XIV a. IV ketvirčio – XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir dalinių kunigaikštysčių (Kijevo, Smolensko, Severianų Naugardo) monetos, retos Lietuvoje Aukso Ordos ir Kryžiuočių Ordino monetos, Lenkijos Jogailos ir Jadvygos denarai (apie 1384–1387), Abiejų Tautų Respublikos Augusto III variniai grašiai su kontrasignatais ir kt. Rinkinys kasmet pasipildo keliais šimtais monetų iš archeologinių tyrimų.