LDK Jogailos denaras

  • Autorius
    Nežinomas

  • Sukūrimo data
    Apie 1386–1387 m.

  • Sukūrimo vieta
    Nežinoma

  • Medžiaga, technika
    Sidabras

  • Išmatavimai
    Skersmuo 13,6 mm, svoris 0,441 g

  • Inventoriaus numeris
    N 26729

  • Radimo arba naudojimo aplinkybės, priklausymas asmeniui ar kolekcijai
    Rasta Valdovų rūmų teritorijoje Vilniuje 2007 m. (archeologas Egidijus Ožalas)

Apie eksponatą

Ilgą laiką tai buvo viena rečiausių ir paslaptingiausių monetų. Šio tipo moneta pirmą kartą buvo rasta 1933 m. Mitkiškių senkapio (Elektrėnų sav.) teritorijoje, bet mokslo bendruomenė apie ją sužinojo tik 1988 m., o pamatė – 1994 m. Dėl vienoje monetos pusėje esančio dvigubo kryžiaus skyde monetų priskyrimas konkrečiam valdovui klausimų nekėlė. Naujausiuose monetų radiniuose jau galima perskaityti ir lotynišką įrašą: IAGAL REG (Karalius Jogaila).

Šio tipo monetų laukai, skirtingai nuo kitų LDK monetų, yra beveik pilnai užpildyti, nors jos ir mažesnės už 1 euro cento monetas. Monetų reverse pavaizduotą Jogailos herbą juosia susipynusių širdžių ornamentas, reiškiantis aukščiausiojo globą ir apsaugą, arba rečiau taškinis apvadas. Ir visa tai aprėminta dar vienu taškiniu apvadu. Monetų averso kraštuose visada matyti tik dalis legendos, nes monetų spaudai buvo didesni nei monetų ruošiniai. Įdomiausias yra centre pavaizduotas simbolis. Buvo manoma, kad tai žuvis, suriesta į žiedą, slibinas arba liūtas. Šis gyvūnas turi keturias kojas (viena pakelta), perskirtą uodegą, galvą su trumpom ausim, dviem akim ir burna. Taigi į jus žiūri galvą pasukęs leopardas.

Numizmatikos skyriaus, įkurto 1967 m., rinkiniuose, 2021 m. sausio 1 d. duomenimis, saugoma per 210 tūkstančių eksponatų: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai (tarp jų – religiniai ir blaivybės medaliukai), faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir garbės ženklai), filofaleristika (suvenyriniai ženkleliai) ir kitokio pobūdžio žymenys bei ženklai, bonistika, vertybiniai popieriai, draudimo lakštai, loterijos bilietai, žyminiai ir įvairių kitų rinkliavų ženklai, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, susiję su išvardytų objektų gamyba (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Eksponatai apima laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų.

Tai didžiausias numizmatikos rinkinys Lietuvoje, jį sudaro XX a. Lietuvoje veikusių ir Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotų Ivano Luckevičiaus baltarusių istorijos ir etnografijos muziejaus, Karaimų, Vilniaus miesto kraštotyros, Ateizmo, Revoliucijos, Architektūros muziejų, Lietuvių mokslo ir Lenkų mokslo bičiulių draugijų numizmatikos rinkiniai bei numizmatika, perimta iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, taip pat įsigytos ir dovanotos privačios kolekcijos, lobiai, pavienės dovanos, įvairių įstaigų nemokamai perduoti eksponatai, archeologinė medžiaga. Saugomi keli eksponatai iš Senienų muziejaus rinkinių.

Rinkinyje saugoma daugiau kaip 18 tūkstančių eksponatų: monetos iš archeologinių tyrimų Lietuvos miestuose, miesteliuose, dvarvietėse, kaimuose, taip pat pavienės monetos, kurių radimo vieta žinoma. Daugiausia tai smulkios ir vidutinės vertės monetos, rastos archeologinių tyrimų metu vidurio Lietuvoje, Vilniaus mieste ir Vilniaus pilių teritorijoje (Aukštutinėje ir Žemutinėje pilyse). Tai retos XIV a. IV ketvirčio – XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir dalinių kunigaikštysčių (Kijevo, Smolensko, Severianų Naugardo) monetos, retos Lietuvoje Aukso Ordos ir Kryžiuočių Ordino monetos, Lenkijos Jogailos ir Jadvygos denarai (apie 1384–1387), Abiejų Tautų Respublikos Augusto III variniai grašiai su kontrasignatais ir kt. Rinkinys kasmet pasipildo keliais šimtais monetų iš archeologinių tyrimų.